Pozityvus diskursas sveikatos komunikacijoje: projekto „Skirtingos spalvos“ atvejis
Bakanaitė, Jurgita |
Problema. Šio bakalauro darbo metu analizuojamas pozityvaus diskurso konstravimas komunikuojant sveikatos klausimais ir jo poveikis auditorijoms. Gyvenant vis dar stigmatizuotoje visuomenėje sveikatos komunikacijoje vyrauja tendencijos, kad naujienos apie sveikatą yra pateikiamos negatyviai, liūdnai ir dažnais atvejais net sukelia socialinę atskirtį. Atsižvelgiant į tai galima daryti prielaidą, kad siekiant padaryti poveikį žmonių elgesio kaitai yra labiau priimtina pasitelkti negatyvumą nei pozityvumą. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokį poveikį žmonėms daro pozityvaus diskurso kūrimas apie sveikatą pasitelkiant komunikacines kampanijas. Šiame baigiamajame darbe pateikiama teorinė dalis, kurioje pristatoma žiniasklaidos darbotvarkės sudarymo teorija, įrėminimo modelis bei socialinė rizikos amplifikacija. Pateikiant šią teoriją siekiama išsiaiškinti, kaip pozityvaus diskurso kūrimą sveikatos komunikacijoje analizuoja Lietuvos bei užsienio teoretikai savo moksliniuose darbuose. Tam, kad aiškiau suprasti pozityvios informacijos daromą poveikį auditorijoms būtina atkreipti dėmesį ne tik į žiniasklaidą, bet ir kitas informavimo priemones. Viešąjį diskursą apie sveikatą aktyviai kuria ir nevyriausybinės organizacijos, kurios steigdamos įvairias komunikacines kampanijas stengiasi daryti įtakos žmonių elgesio kaitai, pasitelkiant pozityvų žinutės pateikimą. Siekiant aiškiau suvokti pozityvios informacijos poveikį žmonių elgesio kaitai buvo pasirinkta tirti VšĮ „Skirtingos Spalvos“ atvejį ir jų kuriamą turinį. Atliekant tyrimą buvo pasitelkiamos dvi šios nevyriausybinės organizacijos kampanijos: „#nebeNORIUGYVENTI“ ir „Juk aš, kaip ir tu, noriu kalbėti“. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad žmonės yra labiau linkę tikėti, kad žmonių elgesio kaitai daugiau įtakos turi negatyvi informacija nei pozityvi. Tačiau atlikus platesnius tyrimus pasitelkiant komunikacinių kampanijų pavyzdžiais ir paprašius įvertinti jų daromą poveikį buvo nustatytą, kad pozityvi informacija taip pat daro didelį poveikį žmonių elgesio kaitai, kaip ir negatyvi.
Problem. This bachelor's thesis analyze the construction of a positive discourse in communicating health issues and its impact on audiences. In a still stigmatized society, there is a tendency in health communication to present health news in a negative, sad way or sometimes even causes social exclusion. In this context, it can be assumed that it is more acceptable to use negativity than positivity to influence changes in human behaviour. The aim of the study is to find out the impact on people of creating a positive discourse on health through communication campaigns. This final work presents a theoretical part, which presents the theory of media agenda, framing model and social risk amplification. The aim of presenting this theory is to find out how the creation of a positive discourse in health communication is analyzed by Lithuanian and foreign theorists in their scientific works. In order to have a clearer understanding of the impact of positive information on audiences, it is necessary to pay attention not only to the media but also to other sources of information. Public discourse on health is also actively developed by non-profit organizations, which, by setting up various communication campaigns, try to influence changes in people's behavior by presenting a positive message. In order to have a clearer understanding of the impact of positive information on changes in people's behaviour, it was chosen to study the case of “Different Colors” and the content they create. The survey involved two communication campaigns #nebeNORIUGYVENTI and “Juk aš, kaip ir tu, noriu kalbėti“. Summarizing the results of the study, it can be stated that people are more likely to believe that changes in people's behaviour are more influenced by negative information than by positive information. However, more extensive research, using examples of communication campaigns and asking them to assess their impact, has shown that positive information also has a significant impact on changing people's behaviour, as does negative.