Benamystę patiriančių asmenų gyvenimo istorijos: į traumą orientuota socialinio darbo praktika
Švagždys, Valentinas |
Benamystės fenomenas yra labai sudėtinga ir kompleksinė problema, kuriai vieno aiškaus supratimo ar sprendimo būdo nėra. Į traumą orientuotas socialinis darbas leidžia benamystę suprasti kaip patirtų traumų ir išmoktų gynybos mechanizmų visumą. Nors plačiojoje visuomenėje benamystė dažnai vertinama kaip ekonominė ar socialinė problema, vis dar nepakankamai ištirtos vaikystės ir gyvenimo eigoje patirtos traumos ir jų įtaka patiriamai benamystei. Remiantis užsienio autoriais, šios patiriamos traumos yra rizikos faktoriai patirti benamystei. Lietuvoje trūksta tyrimų atskleidžiančių, kaip traumos formuoja benamystę patiriančių asmenų gyvenimo kelius ir jų išgyvenimo strategijas, o tai apsunkina tikslingų socialinio darbo intervencijų kūrimą bei visuomenės empatijos ugdymą. Šio baigiamojo bakalauro darbo tikslas – remiantis į traumą orientuoto socialinio darbo principais, išanalizuoti benamystę patiriančiųjų gyvenimo istorijas. Tyrimo objektas – benamystę patiriančių asmenų gyvenimo istorijos. Tyrimui buvo iškelti 3 uždaviniai: 1. Aprašyti sąsajas tarp asmens patirtų traumų ir benamystės patyrimo. 2. Paaiškinti benamystę patiriančių asmenų išgyvenimo mechanizmus kaip atsaką į patirtas traumas. 3. Aprašyti benamystę patiriančiųjų asmenų stigmatizacijos patirtis. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas kokybinio tyrimo metodas. Tyrimo duomenims surinkti buvo pasirinktas pusiau struktūruoto interviu metodas, kuris leido pokalbiams su interviu dalyviais vystytis laisvai ir šitaip atsiskleisti gyvenimo istorijoms. Tyrimo duomenų analizė buvo vykdoma taikant induktyvų kokybinės analizės metodą. Tyrime dalyvavo 5 benamystę patiriantys asmenys, kurie šiuo metu gyvena laikinojo apgyvendinimo namuose. Atlikto tyrimo duomenų analizės metu buvo atsakyta į visus 3 iškeltus uždavinius. Buvo pastebėtos galimos sąsajos tarp patirtų traumų ir benamystės patyrimo. Buvo atskleisti benamystę patiriančiųjų savidestruktyvus išgyvenimo mechanizmai. Taip pat buvo aprašytos benamystę patiriančiųjų stigmatizacijos patirtys ir kaip jos atsiliepė jų pasaulio suvokimui. Remiantis tyrimo duomenimis buvo pateiktos rekomendacijos socialiniams darbuotojams, socialinio darbo studentams, socialines paslaugas teikiančioms organizacijoms ir sveikatos priežiūros įstaigoms.
The phenomenon of homelessness is a highly complex and multifaceted issue, for which there is no single clear understanding or solution. Trauma-informed social work allows homelessness to be understood as a combination of experienced traumas and learned coping mechanisms. While in broader society homelessness is often seen primarily as an economic or social problem, the impact of childhood and life-course traumas on the experience of homelessness remains insufficiently explored. According to international authors, such traumas are risk factors for experiencing homelessness. In Lithuania, there is a lack of research revealing how trauma shapes the life paths and survival strategies of people experiencing homelessness, which hinders the development of targeted social work interventions and the fostering of empathy in society. The aim of this bachelor’s thesis is to analyse the life stories of individuals experiencing homelessness through the lens of trauma-informed social work. The object of the research is the life stories of people who are experiencing homelessness. The study set out three objectives: 1. To describe the links between personal trauma and the experience of homelessness. 2. To explain the survival mechanisms of individuals experiencing homelessness as responses to trauma. 3. To describe experiences of stigmatization among people experiencing homelessness. A qualitative research method was chosen for the study. To collect data, semi-structured interviews were conducted, allowing for open conversation and the unfolding of personal life narratives. The collected data were analysed using an inductive qualitative analysis method. The study involved five participants currently living in temporary accommodation. The data analysis addressed all three research objectives. Possible links were identified between experienced trauma and homelessness; self-destructive survival strategies were revealed; and participants’ experiences of stigmatization were described, along with the impact of these experiences on their worldview. Based on the research findings, recommendations were formulated for social workers, social work students, social service organizations, and healthcare institutions.