Lietuvos lenkų vestuvių tradicijos ir papročiai Šalčininkų krašte XX a. II pusėje - XXI amžiuje

Abstract

Bakalauro darbas skirtas Lietuvos lenkų vestuvėms Šalčininkų krašte XX a. II pusėje–XXI amžiuje. Darbe parodoma, kad nors vestuvės yra viena iš svarbiausių visoms tautoms šeimos kūrimui skirtų švenčių, joms didelę reikšmę turi tautos istorija, kultūra, religija. Šiuolaikinėms vestuvėms įtaką daro komunikacijos priemonės, kai kultūros keičiasi bei persipina tarpusavyje, todėl kinta per amžius nusistovėję vertybės, o su jomis ir požiūris į vestuvių papročius. Panagrinėti šiuos klausimus dėkinga aplinka yra Lietuvos lenkai ir konkrečiai Šalčininkų kraštas, kurio didžiąją gyventojų dalį sudaro lenkai. Būdamas geografiškai atskirtas nuo Lenkijos, kraštas turi tiesioginius ir per šiuolaikines komunikavimo priemones ryšius su Lenkija. Todėl modernėjančios visuomenės sąlygomis vestuvėse matomi turinčios istorines šaknis, o taip pat šiuolaikinės visuomenės raidos tendencijas išreiškiančios apeigos bei papročiai. Bakalauro darbe pasirinktas nagrinėti XX a. II pusėje – XXI a. Lietuvos lenkų vestuvių modelis yra aktuali mokslinė problema, nes tradicinė ir šiuolaikinė lenkų kultūra nėra susilaukusi didesnio dėmesio. Kartu tai ir praktinė problema, nes Lietuvos lenkams ypač svarbu išsaugoti vestuvių etninį savitumą, kuris įvairiose ritualinės kultūros srityse nyksta. Todėl darbe siekiama išanalizuoti Šalčininkų krašto gyventojų vestuvių tradicijas bei atskleisti jų specifiką, ieškoti sąlyčio taškų su lietuvių ir iš dalies Lenkijos vestuvių apeigomis ir papročiais XX a. II pusėje –XXI a. Šiam tikslui pasiekti yra plačiai naudojami Lietuvos mokslininkų atlikti moksliniai tyrimai, pasitelkiami internetiniai duomenys ir plačiai panaudojama bakalauro darbo autorės sukaupta lauko tyrimų medžiaga. Tiriamame laikotarpyje įvykę socialinės bei ekonominės permainos Lietuvoje lėmė sparčią Šalčininkų krašto visuomenės, o šiame kontekste ir vestuvių kaitą bei specifinių lenkų vestuvių modelio formavimąsi. Sovietizuojant Lietuvą ir įvedus civilinę santuoką, taip pat likvidavus privačią nuosavybę kaime XX a. viduryje, pasikeitė santuokos sudarymo pagrindai, kartu ir dalies vestuvių tradicinių veikėjų funkcijos bei reikšmė. Būdingas XX a. antroje pusėje prasidėjęs lenkų vestuvių kaitos bruožas yra senųjų lietuvių ir lenkų apeigų ir papročių įtakos mažėjimas. Pastebimas tokio vestuvių modelio formavimasis, kai iš dalies laikomasi kai kurių tradicijų, tačiau dažniausiai jos būna sumodernintos. XXI a. atsiranda minimalistinės, be jokių tradicijų, palydos, tik iškilminga vakarienė artimųjų būryje ar originalios ir išskirtinės vestuvės pagal šiuolaikinėse informacinėse priemonėse (ypač žurnaluose) aprašytas, kaip tam tikrą sektiną modelį, vestuvių apeigos. Jose esantys pramoginiai ar atraktyvūs elementai, pagal respondentus netgi suprantamai kaip lenkų vestuvėms būdingi bruožai.Nustatyta, kad supratimo apie tradicines lenkų vestuves mažėjimas orientuoja šventės dalyvius į simbolius bei simbolinius veiksmus (palydos į bažnyčią, vestuvinio vainikėlio žaliavos ypatybės ir kt.). Per juos, įsigalint šventės rengime ir vedime vestuvių planuotojams ir atsirandant lenkų vestuvių supanašėjimui su kitų tautų vestuvėmis, išlaikomas Šalčinininkų krašto vestuvių specifiškumas, kuris ypač svarbus Lietuvos lenkų etnokultūrinei tapatybei.