Pradinių klasių mokytojų patirtys ugdant mokinius, turinčius kalbos raidos sutrikimą

Abstract

Trumpas problemos apibūdinimas – (iki)mokykliniame amžiuje kalbos raidos sutrikimas yra vienas labiausiai paplitusių kalbos sutrikimų, kuris daro įtaką vaikų ugdymui(si), akademinei sėkmei ir socialinei gerovei. Nors sutrikimų daugėja, mokytojai vis dar stokoja žinių ir supratimo apie mokinių, turinių kalbos raidos sutrikimą, ugdymą. Probleminiai klausimai: kokie ugdymo(si) sunkumai ir iššūkiai, pradinių klasių mokytojų nuomone, yra būdingi mokiniams, turintiems kalbos raidos sutrikimą? Kokios pradinių klasių mokytojų patirtys ugdant mokinius, turinčius kalbos raidos sutrikimą? Tyrimo objektas – pradinių klasių mokytojų patirtys ugdant mokinius, turinčius kalbos raidos sutrikimą. Tyrimo tikslas – atskleisti pradinių klasių mokytojų patirtis ugdant mokinius, turinčius kalbos raidos sutrikimą. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, apklausa, kiekybinė gautų duomenų analizė. Tyrimo rezultatai – tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad didžioji dalis mokinių, turinčių kalbos raidos sutrikimą, patiria didelių sunkumų šiose srityse: kalbos mokymosi, rašomosios kalbos ir matematikos, kognityviniuose, socialinės komunikacijos, emocijų ir elgesio. Pradinių klasių mokytojai yra įgiję praktinių ir teorinių žinių, tačiau vis tiek beveik pusė respondentų abejoja savo gebėjimais atpažinti mokinius, turinčius kalbos raidos sutrikimą, bei suteikti jiems reikiamą pagalbą per pamokas. Dėl šios priežasties mokytojai dažnai bendradarbiauja su logopedais, kurie stebi klasę ir suteikia patarimų dėl pagalbos strategijų, aprašo mokinio poreikius ir gebėjimus. Pradinių klasių mokytojai yra linkę atsakomybę už mokinio, turinčio kalbos raidos sutrikimą, įtraukimą į ugdymo(-si) procesą pasidalyti su logopedais ir kitais švietimo įstaigos bendruomenės nariais.