Ar derybų dėl kaltės instituto įtvirtinimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese neprieštarautų teisingumo principui?
Kregždytė, Laura |
Derybos dėl kaltės instituto [angl. plea bargaining] itin populiari tema anglo-amerikiečių modelio bendrosios teisės šalyse. Tačiau vis labiau pastebima, kad per pastarąjį dvidešimtmetį kontinentinės teisės valstybės vis labiau domisi baudžiamojo procesu optimizavimu. Derybų dėl kaltės institutas padeda išspręsti bylą kuo įmanoma greičiau ir efektyviau, užtikrinamas ekonomiškumas ir biurokratizmo sumažėjimas. Todėl šis baudžiamojo proceso užbaigimo formos modelis vis labiau populiarėja tarp kontinentinės teisės šalių. Nuosekliai, tarp mokslininkų kyla diskusijos ar kontinentinės teisės valstybėse, kuriose plačiai taikomas inkvizicinis rungtyniškumo principu pagrįstas teisinis modelis yra tinkamas derybų dėl kaltės instituto reglamentavimui. O tiksliau – pastebimos diskusijos kas keletą metų, ar toks derybų procesas tinkamas Lietuvos baudžiamajam procesui. Taigi, preziumuojant, kad Lietuvoje būtų įtvirtintas derybų dėl kaltės institutas, pagrindinis magistro darbo tikslas yra išanalizuoti ar jis neprieštarautų teisingumo principui. Siekiant atsakyti į išsikeltą hipotezę darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje magistro darbo dalyje aptariamos derybų dėl kaltės instituto ištakos, kaip ir kur toks institutas atsirado, kokios pagrindinės sąlygos ir pagrindinės formos. Toliau, aptariama derybų dėl kaltės instituto problematika ir pagrindiniai probleminiai aspektai. Taip pat pirmoje darbo dalyje atliekama tarptautinė analizė atskirų valstybių, apžvelgta kada ir kaip šalys įtvirtino šį institutą savo nacionalinėje teisėje ir kokios taikymo sąlygos. Antroje magistro darbo dalyje apžvelgiamos derybų dėl kaltės instituto egzistavimo galimybės Lietuvoje, nagrinėjant du konkrečius egzistuojančius oficialius įstatymo projektus, kuriais buvo siekiama įtvirtinti šį institutą Lietuvos baudžiamajame procese. Trečioje darbo dalyje analizuojama kaip derybų dėl kaltės institutas sąveikauja su baudžiamojo proceso principais tarp jų ir teisingumo principu, atrandama problematika, apibendrinamas tyrimas. Magistro darbo hipotezė patvirtinta iš dalies - derybų dėl kaltės instituto įtvirtinimas prieštarautų teisingumo principui, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms.
Over the past twenty years, continental law countries have become increasingly interested in optimizing the criminal process. Consistently, there are discussions among scholars and lawyers whether continental law countries, where the inquisitorial legal model based on the adversarial principle is widely used, are suitable for regulating the institution of plea bargaining. Or rather, discussions are observed every few years whether such a negotiation process is suitable for the Lithuanian criminal process. Thus, assuming that the institution of plea bargaining would be established in Lithuania, the main goal of the master's thesis is to analyze whether it would not contradict the principle of justice. In order to answer the hypothesis raised, the work consists of three parts. The first part of the master's thesis discusses the origins of the plea bargaining institute, how and where such an institute emerged, what are the main conditions and main forms. Next, the problematics of the plea bargaining institute and the main problematic aspects are discussed. Also, the first part of the thesis conducts an international analysis of individual states, reviews when and how countries established this institute in their national law and what are the conditions for its application. The second part of the master's thesis reviews the possibilities of the existence of the plea bargaining institute in Lithuania, examining two specific existing official draft laws that is ought to establish this institute in the Lithuanian criminal process