Lietuvos žemės ūkio verslo rizikos veiksniai ir jų valdymas

Tyrimo objektas – žemės ūkio verslo rizikos veiksnių valdymas. Tyrimo tikslas – ištyrus Lietuvos žemės ūkio verslo rizikos veiksnius, pateikti rizikos veiksnių valdymo būdus. Tyrimo uždaviniai. Darbo tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai:

1. Išanalizuoti rizikos veiksnių pasireiškimo specifiką žemės ūkyje ir jų valdymo problematiką.
2. Identifikuoti pagrindinius rizikos veiksnius, darančius didžiausią poveikį Lietuvos žemės ūkio verslui.
3. Parengti žemės ūkio verslo rizikų (su)valdymo konceptualų modelį.
4. Įvertinti Lietuvos Respublikoje veikiančių žemės ūkio verslo subjektų verslui turinčius įtakos rizikos veiksnius.
5. Išskirti bei susisteminti Lietuvos žemės ūkio verslui būdingas rizikas ir juos sudarančius elementus bei išnagrinėti žemės ūkio verslo rizikos valdymo priemonių taikymo galimybes.
6. Pateikti išvadas ir pasiūlyti tinkamiausius būdus rizikos veiksnių (su)valdymui. Tyrimo metodai:
7. Ekonominės, vadybos bei kitų sričių mokslinės literatūros analizė.
8. Duomenų grupavimas, sisteminimas ir apibendrinimas.
9. Aprašomasis ir grafinio vaizdavimo.
10. Loginės analizės ir sintezės.
11. Dedukcijos bei lyginamosios analizės.
12. Anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai Pirmajame skyriuje trumpai pateikiama rizikos istorija, aptariama pačios rizikos samprata, rizikos savybės, rūšys, veiksniai, rizikos (su)valdymas ir nauda ir bei pateikiama mokslinės literatūros apžvalga. Išanalizavus mokslinę literatūrą apie riziką ir rizikos veiksnių pasireiškimo specifiką žemės ūkyje, mokslinėje literatūroje pastebimas gana sudėtingas ir nevieningas rizikos, patiriamos žemės ūkyje, rūšių klasifikavimas, metodikos trūkumas jas grupuojant, nėra nurodomi aiškūs veiksniai, sukeliantys atitinkamas rizikas. Žemės ūkio sektoriaus rizikų įvairovė, sutinkama tiek praktikoje, tiek mokslinėje literatūroje, apsunkina ir žemės ūkio rizikos, kaip sąvokos, aiškinimą bei supratimą, ir teisingą bei tinkamą rizikų identifikavimą. Antrajame skyriuje trumpai apžvelgiamas empirinio tyrimo mokslinis pagrindimas ir pagrindai, pasirengimas tyrimui, tyrimo atlikimo eiga, aptariamas empirinio tyrimo modelis bei pateikta mokslinio tyrimo loginė schema. Atsižvelgiant į gerosios praktikos užsienio pavyzdžius tiek tiekimo grandinės valdyme, tiek žemės ūkio verslo rizikos valdyme, bei į Lietuvos Respublikos žemės ūkio verslo struktūrą ir išskirtinę specifiką, buvo identifikuoti pagrindiniai rizikos veiksniai, darantys didžiausią poveikį Lietuvos geografinėje teritorijoje veikiantiems žemės ūkio verslo subjektams, kurie po to buvo suskirstyti į 4 (keturias) grupes - operacinės (gamybinės) rizikos, finansinės rizikos, rinkos rizikos ir bendra korporatyvinės rizikos - ir juos (veiksnius) atskleidžiantys klausimai buvo įtraukti į anketinę apklausą. Trečiojo skyriaus tikslas – apžvelgti atlikto empirinio tyrimo rezultatus, papildomai aptariant ūkininkų teisinį statusą turinčių asmenų tyrimo rezultatus, išskirti Lietuvos žemės ūkio verslui būdingas rizikas ir juos sudarančius elementus, bei išnagrinėti žemės ūkio verslo rizikos valdymo priemonių taikymo galimybes. Atlikus anketinę apklausą buvo identifikuoti rizikos veiksniai ir nustatyta, kurie konkretūs veiksniai kiekvienoje grupėje (su)kelia didžiausią riziką. Atlikus empirinį tyrimą – anketinę apklausą - yra pasitvirtinusios darbe iškeltos 4 hipotezės ir nustatyta, kad Lietuvos geografinėje teritorijoje veikiantiems žemės ūkio verslo subjektams reikšmingą riziką (su)kelia visų 4 tirtų grupių - operacinės (gamybinės) rizikos, finansinės rizikos, rinkos rizikos ir bendra korporatyvinės rizikos - rizikų veiksniai. Be to, nustatyta, kad ūkininkai visas keturias rizikų grupes įvertino aukštesniais balais - nuo 0,07 balo iki 0,08 balo - negu visi respondentai bendrai. Praktinė darbo reikšmė: pirmąkart pateiktas Lietuvai pritaikytas 5 etapų algoritmas žemės ūkio rizikų valdymui, identifikuotos svarbiausios rizikų rūšys ir veiksniai Lietuvos žemės ūkyje, bei pateikti praktiniai pasiūlymai šių rizikos veiksnių (su)valdymui. Darbe taip pat pasiūlyta rizikų tyrimo procedūra, pagal kurią vėliau ir pačios žemės ūkio įmonės ir kiti žemės ūkio verslo subjektai galės / galėtų savarankiškai klasifikuoti savo riziką (-as), vadovaudamiesi gana aiškiais atskirų rizikos grupių apibrėžimais ir veiklos specifika.

Research object - management of risk factors of agribusiness. Purpose of research – to provide the methods of risk factor management after researching the risk factors of Lithuanian agricultural business. The objectives:

1. To analyze the specifics of the occurrence of risk factors in agriculture and the problems of their management.
2. To identify the main risk factors that have the greatest impact on Lithuanian agricultural business.
3. To prepare conceptual model of risk management for agribusiness.
4. To evaluate operating agribusinesses risk factors affecting business in the Republic of Lithuania.
5. To isolate and systematize Lithuanian agricultural business inherent risks and their constituent elements and to examine the possibilities of applying risk management measures for agribusiness.
6. To present conclusions and suggest the most appropriate ways to manage identified risk factors. Research methods:
7. Analysis of economic, management and other scientific literature.
8. Data grouping, systematization and generalization.
9. Descriptive and graphical representation.
10. Logical analysis and synthesis.
11. Deductions and comparative analyzes.
12. Questionnaire survey. Results of research: The first chapter briefly presents the history of the concept of risk, discusses the concept of risk itself, risk characteristics, types, factors, risk management and benefits, and provides an overview of the scientific literature. After analyzing the scientific literature on risks and the specifics of risk factors in agriculture, the scientific literature shows a rather complex and heterogeneous classification of risks in agriculture, a lack of methodology for grouping them, and no clear indicators of risk. The diversity of risks in the agricultural sector, found in both practice and the scientific literature, makes it difficult to interpret and understand agricultural risk as a concept and to identify risks correctly and appropriately. The second chapter briefly reviews the scientific substantiation and basics of empirical research, the preparation for the research, the course of the research, discusses the model of empirical research and presents the logical scheme of research. Taking into account foreign examples of good practice in both supply chain management and agribusiness risk management, as well as the agricultural business structure and exceptional specifics of the Republic of Lithuania, the main risk factors that have the greatest impact on agribusinesses operating in Lithuania were identified. The identified risk factors were divided into 4 (four) groups - operational (production) risk, financial risk, market risk and general corporate risk - and the questions potentially indicating these risk factors were aggregated into a questionnaire. The aim of the third chapter is to review the results of the empirical research, additionally discussing the results of the survey of farmers with legal farmer status, to distinguish the risks specific to Lithuanian agribusiness and their constituent elements, and to examine the application of agribusiness risk management measures. The questionnaire submissions identified applicable risk factors and determined which specific risk factors pose the greatest risk in each group. The empirical research – the questionnaire survey - confirmed the 4 hypotheses raised in the work and established that 4 groups of risk factors considered operational (production) risk, financial risk, market risk and general corporate risk – pose a significant risk to the agricultural business entities operating in the geographical territory of Lithuania. In addition, it was found that farmers rated all four risk groups with 0.07 - 0.08 points higher compared to all respondents combined. Practical significance of the work. For the first time, a 5-stage algorithm for agricultural risk management adapted to the Republic of Lithuania was presented, identifying the most important types of risks and risk factors in Lithuanian agriculture, and proposing practical solutions for the (co-) management of these risk factors. The paper also proposes a risk analysis procedure, according to which agricultural enterprises and other agricultural business entities will be able to classify their risk (s) independently, following fairly clear definitions of individual risk groups and specifics of agricultural activities.