Biržų pilies reikšmė vietos dvasios aspektu
Jasėnienė, Inga |
Magistro baigiamojo darbo tema – Biržų pilies reikšmė vietos dvasios aspektu. Šiuolaikinėje paveldosaugoje vietos dvasios tyrimai užima reikšmingą vietą ir keičia iki šiol taikytus kultūros paveldo vertės suvokimo kriterijus. Kultūros paveldo verčių nustatymas ir interpretavimas ilgai buvęs išimtinai mokslininkų ir specialistų interesų lauke, pastaruoju metu tampa vis atviresnis visuomenės vertinimui. Šis, iš esmės naujas, požiūris į kultūros paveldą atveria naujas perspektyvas moksliniams tyrimams, kurie gali būti gana plačiai pritaikomi praktikoje. Kultūros paveldo objektų nematerialių verčių suvokimas vietos dvasios aspektu ypač svarbus kuriant šių objektų panaudą ir plėtojant turizmą. Šiuolaikinės paveldosaugos samprata atsispindi tarptautiniuose dokumentuose: tarptautinės rekomendacijos paveldosaugos srityje, tokios kaip ICOMOS, UNESCO 2023 Interpretation strategies, skatina tirti ir saugoti ne tik materialius elementus, tačiau ir nematerialius. Biržų pilis pasižymi istorine, architektūrine, archeologine, inžinerine, kraštovaizdžio vertėmis. Šios vertės gana plačiai tyrinėtos specialistų, ypač daug medžiagos surinkta ir įvertinta planuojant Biržų pilies atstatymą. Tačiau, Biržų pilies reikšmė vietos bendruomenei ir atvykstantiems lankytojams yra numanoma, tačiau nefiksuota ir plačiau neanalizuota mokslinių tyrimų lauke. Ši tema pasirinkta siekiant papildyti Lietuvoje esančių kultūros paveldo objektų tyrimus, svarbius kultūros paveldo verčių suvokimui, išsaugojimui ir perdavimui ateities kartoms. Iškelta hipotezė, jog egzistuoja dar neidentifikuotos Biržų pilies nematerialiosios vertės – vietos dvasia. Tyrimo objektas: Biržų pilies nematerialiosios vertės – vietos dvasia. Darbo tikslas: ištirti Biržų pilies vietos dvasios formavimąsi ir transformaciją. Darbo uždaviniai:
- išsiaiškinti vietos dvasios sampratą;
- išanalizuoti vietos dvasios sampratos taikymą paveldosaugos ir turizmo srityse;
- ištirti istorinius ir sociokultūrinius veiksnius, formavusius Biržų pilies vietos dvasią nuo jos atsiradimo iki šių dienų;
- identifikuoti Biržų pilies vietos dvasios pokyčius;
- atlikti kokybinį tyrimą, identifikuoti Biržų pilies vietos dvasią (genius loci). formuojančius elementus, palyginti skirtingų amžiaus grupių vietos dvasios suvokimą. Darbe naudojamas aprašomasis – analitinis, istorinis, lyginamasis metodai. Šie metodai pasirinkti nagrinėjamo objekto materialiosioms vertėms pristatyti bei įvertinti jų reikšmingumą lokaliu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Teorinė vietos dvasios sampratos analizė pasitelkta tyrimo tikslingumui pagrįsti ir gautiems rezultatams įvertinti. Natūros tyrimai atlikti siekiant identifikuoti šiuolaikinę vietos dvasią kuriančius objektus, palyginti juos su anksčiau fiksuotais. Kokybinis tyrimas atliktas siekiant išsiaiškinti nematerialias ir iki šiol nefiksuotas nagrinėjamo kultūros paveldo objekto Biržų pilies savybes. Atlikus kokybinį tyrimą, prieita prie išvadų, jog Biržų pilies vietos dvasią formuoja ne tik istorinės - faktinės žinios, tačiau ir mitiniai pasakojimai, legendos, asmeninės žmonių patirtys.
The theme of this master's thesis is the significance of Biržai Castle through the lens of genius loci (spirit of place). In contemporary heritage conservation, the study of genius loci has gained importance, challenging traditional criteria for assessing cultural heritage values. While the identification and interpretation of heritage values were historically confined to experts, these processes are increasingly open to public perception. This evolving approach broadens research perspectives and provides practical applications. Recognizing the intangible values of heritage sites, particularly from the perspective of genius loci, is essential for sustainable use and tourism development. International documents, such as ICOMOS guidelines and the 2023 UNESCO Interpretation Strategies, underscore the importance of preserving not only tangible but also intangible elements of heritage. Biržai Castle has been widely studied for its historical, architectural, archaeological, engineering, and landscape values, especially in the context of restoration. However, its significance to the local community and visitors remains understudied, undocumented, and largely unexplored in academic discourse. This study seeks to contribute to research on Lithuanian cultural heritage by examining Biržai Castle’s intangible values. The hypothesis posits that the castle holds yet-unidentified elements of genius loci. The aim is to investigate the formation and transformation of the spirit of place at Biržai Castle. The study employs descriptive - analytical, historical, and comparative methods to assess the castle’s significance on local and national levels. The theoretical framework is supported by an analysis of the concept of genius loci, field research to identify contemporary elements contributing to the spirit of place, and a qualitative study to uncover intangible, previously undocumented features of the castle. The findings reveal that Biržai Castle’s genius loci is shaped not only by historical knowledge but also by myths, legends, and personal experiences. These aspects highlight the importance of intangible heritage in understanding and preserving the cultural value of historic sites.