Lietuviškos radikalios dešinės santykis su itališku fašizmu XX a. 4-5 dešimtmetyje: Zenono Blyno atvejis
Nagliūtė, Aneta |
Šiame tyrime yra nagrinėjamas Zenono Blyno santykis su itališkuoju fašizmu XX a. 4-5 dešimtmetyje. Z. Blyno pažiūros ir veikla atspindėjo Europoje ir Lietuvoje vykstančios radikalizacijos procesus, kada po Pirmojo pasaulinio karo fašizmo ideologijos šalininkais tapo milijonai gyventojų ne tik Italijoje bei Vokietijoje, tačiau ir kitose valstybėse Rytų, Vidurio Rytų bei Pietų Europoje. Lietuvoje šie procesai atgarsį rado radikalios politinės dešinės tarpe, kuriai Italijos fašizmas, buvęs antiliberaliu, antiegalitariniu kraštutinės dešinės doktrina bei sąjūdžiu, tapo tikru idealu bei pavyzdžiu. Šiam politiniam spektrui priklausęs Z. Blynas, susižavėjęs dučės mokymu bei Italijos pokyčiais, tapo vienu aktyviausių itališkojo fašizmo apologetų Lietuvoje, į fašizmą žiūrėjęs kaip į natūralų Lietuvos ateities kelią. Tyrime siekiama atsakyti į klausimus, kodėl Z. Blynas pasuko fašizmo keliu, kokie fašizmo elementai jam labiausiai imponavo, ar keičiantis geopolitinei situacijai kito Z. Blyno pozicija fašizmo atžvilgiu, kaip Blyno pažiūros atsiskleidė jo kultūrinėje veikloje bei kokiu pagrindu jis grindė fašizmo viršenybę? Z. Blynas buvo paveiktas fašistinio judėjimo tendencijų, kurias pradėjo jausti dar gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu, trečiojo dešimtmečio antroje pusėje, įsitraukęs į radikalių dešiniųjų pažiūrų grupuočių veiklą. Studijos, o vėliau ir darbas Italijoje jam suteikė įrankį tiesiogiai pažinti fašizmą. Italijoje jis stengėsi įsitraukti į viešąjį gyvenimą, megzti kontaktus su italų intelektualais bei fašistų lyderiais ir užsiimti kultūrine veikla, turėjusia aiškią propagandos misiją konstruoti Italijos ir Lietuvos įvaizdžius, daryti įtaigą lietuvių sąmonei bei kurti ryšius tarp abiejų valstyvių. Šis glaudesnio Italijos – Lietuvos santykio siekimas buvo jo intencijų ir pažiūrų atspindys. Z. Blynas į fašizmą žvelgė lyg į determinuotą ir natūralų Lietuvos kelią. Lietuva jam buvo romėniškos civilizacijos dalis, todėl paveiktas fašistų sukurto Romos mito, retrospektyviai žvelgdamas į lietuvių – italų ryšius, Z. Blynas natūraliai matė Lietuvą fašistinėje Europoje. Ideologinėje plotmėje Z. Blyno mintis buvo stipriai įtakota itališkojo fašizmo. Blynui imponavo fašizmo iškelta tautos ir valstybės vizija, fašistinės vertybės, antiliberalioji fašizmo pusė. Nepaisant geopolitinės situacijos kaitos bei Italijos autoriteto praradimo, Blynui itališkoji fašizmo teorija liko idealu ir penktajame dešimtmetyje.
This thesis examines the relationship of Zenonas Blynas with Italian fascism in the 1930s-1940s. Blynas’ views and activities reflected the processes of radicalization in Europe and Lithuania, when after the First World War millions of people became supporters of the fascist ideology not only in Italy and Germany, but also in other countries in Eastern, East-Central and Southern Europe. In Lithuania, these processes resonated with the political radical right, for which Italian fascism, which had become an anti-liberal, anti-egalitarian doctrine and movement of the far-right, had become a real ideal and example. Blynas, who belonged to this political spectrum and was fascinated by the teachings of duce and the changes in Italy, became one of the most active apologists of Italian fascism in Lithuania, starting to look at fascism as the natural way of Lithuania’s future. The thesis attempts to answer the questions why Blynas turned to fascism, what elements of fascism impressed him the most, whether the position of Blynas changed upon the change of geopolitical situation, how Blynas’ views were revealed in his cultural activities and on what basis he based the supremacy of fascism? Z. Blynas was influenced by the tendencies of the fascist movement, which he began to feel during the time when he was residing in Lithuania, in the late 1930s, when he became involved in the activities of radical right-wing groups. Studies and later working in Italy gave him the tool to get to know fascism directly. In Italy, he sought to engage in public life, make contacts with Italian intellectuals and fascist leaders, and engage in cultural activities that had a clear propaganda mission to construct images of Italy and Lithuania, to captivate Lithuanian consciousness, and to build ties between the two countries. This pursuit of a closer Italian-Lithuanian relationship was a reflection of his intentions and views. Blynas considered fascism as a determined and natural path of Lithuania. Lithuania was a part of Roman civilization for him, therefore influenced by the Roman myth created by the fascists, retrospectively looking at Lithuanian-Italian relations, Blynas naturally saw Lithuania in fascist Europe. On the ideological plane, Blynas’ way of thinking was strongly influenced by Italian fascism. Blynas was impressed by the vision of nation and state raised by fascism, fascist values, and the anti-liberal side of fascism. Despite the change in the geopolitical situation and the loss of Italian authority, the Italian theory of fascism remained Blynas’ ideal in the 1940s as well.