LGBT bendruomenė Jerevane: socialinių įtampų ir susipriešinimų laukas

Šiame darbe yra analizuojami konfliktai, kylantys Jerevane gyvenančioje LGBT bendruomenėje, santykyje su jai atstovaujančia ir teises ginančia organizacija „PINK Armenia“ ir plačiąja visuomene. Empiriškai tiriant šiuos konfliktus siekiama parodyti, kokios socialinės ir kultūrinės aplinkybės juos sukelia. Tai bus parodoma suskirstant konfliktus į dvi pagrindines kategorijas: konfliktus, kylančius dėl skirtingų tapatybių, ir kovas, kylančias dėl socialinės galios pasiskirstymo bei nepakankamo atstovavimo. Šio darbo teorinėje dalyje yra aptariamos pagrindinės tiriamajame darbe naudotos teorinės prieigos. Aptariami lytiškumo tyrimai, performatyvumo teorija, bendruomeniškumo ir galios santykių teorijos – kalbos ir simbolinės galios santykis bei lyčių hierarchija bei joje sąveikaujantys vyriškumo ir moteriškumo tipai. Antrojoje dalyje pateikiamas bendras lauko tyrimo vietos pristatymas, jos problematiškumas, kritiškai įvertinti tyrimo metodai. Trečiojoje, empirinėje, dalyje yra pateikti ir išanalizuoti empiriniu būdu surinkti duomenys, nagrinėjami 5 skirtingi susipriešinimai ir konfliktai: 1) neheteroseksuali tapatybė vs. heteroseksuali tapatybė; 2) armėniškoji tapatybė vs. vakarietiškoji „hipster“ tapatybė; 3) bendruomenė vs. PINK; 4) vyrai vs. moterys; 5) aktyvistai vs. visuomenė bei valdžia. Tyrime buvo taikomi šie metodai: neformalūs pokalbiai, lauko tyrimo dienoraščio rašymas ir dalyvaujamasis stebėjimas. Išvadose pateikiami tyrimo rezultatai: parodoma, dėl kokių priežasčių kyla įvardytų konfliktų, kaip tai susiję su socialinės lyties identitetu, pateikiami tolesnių tyrimų variantai. Tyrimu parodyta, kad dėl egzistuojančios nepalankios terpės (Armėnija yra viena homofobiškiausių visuomenių Europoje), viena vertus, Jerevane egzistuoja LGBT bendruomenė, kuri glaudžiai susijusi su jų teises ginančia organizacija, kita vertus, ištyrus galios santykius tarp organizacijos ir bendruomenės matyti, kad įtampa vyrauja ne tik tarp visuomenės ir bendruomenės, bet ir tarp bendruomenės ir organizacijos.

This paper analyzes the conflicts that arise in the LGBT community living in Yerevan, in relation to the organization representing and protecting it "PINK Armenia" and the general society. By Empirically investigating these conflicts I seek to show what social and cultural circumstances are causing these conflicts. This will be shown by dividing the conflicts into two main categories: the conflicts arising because of the different identities and the conflicts arising because of the distribution of social power and the lack of representation. The theoretical part of this paper discusses the main theoretical accesses used in the research work. Sexuality, theory of performativity, theories of communality and power relations are discussed - relation between language and symbolic power and the gender hierarchy and the types of masculinity and femininity that interact with it. The second part presents the general presentation of the field research area, its problematic nature, and critically evaluated research methods. In the third, empirical part, empirically generated data is analyzed, by showing and explaining 5 different conflicts that was founded by this research: 1. non-heterosexual identity vs. heterosexual identity; 2. Armenian identity vs. western "hipster" identity; 3. community vs. PINK; 4. men vs. women; 5. activists vs. society and government. I used these methods in my research - informal conversations, field diary writing and participant observation. The conclusions include the results of the research: it shows the causes of conflicts as it relates to the social identity of gender, also there are options for further research presented. The study shows that taken into consideration the existence of an unfavorable environment (Armenia has one of the most homophobic societies in Europe), on the one hand, the LGBT community exists in Yerevan, and it‘s closely related to the organization that protects their rights. On the other hand, after examining the power relations between the organization and the community, we see that the tensions are arising not only between society and the community, but also between the community and the organization.