Autsaiderių menas. Viliaus Orvido skulptūrų parkas kaip lietuviškas autsaiderių meno atvejis
Judakova, Oksana |
Šis magistrinis darbas yra apie autsaiderių meną, jo istorinę raidą, prigimtį ir bruožus; bei jo vietos bendrame Vakarų meno lauke kitimą. Rašant darbą remtasi Vakarų Europos autorių tekstais, pradedant Roger Cardinal knyga Autsaiderių menas (Outsider Art) (1972), kurioje duotas teorinis autsaiderių meno reiškinio pagrindimas. Ir baigiant naujausiais straipsniais kultūrinėje spaudoje ir internetiniuose portaluose. Gautos žinios siejamos su Lietuvos kontekstu bei vedamos paralelės. Tyrimas parodė, kad, kadangi savamokslis kūrėjas neturi institucinio pagrindo/užnugario, autsaiderių mene yra itin svarbus tarpininko vaidmuo – mokslininko, tyrinėtojo, kuratoriaus. Tarpininkas identifikuoja savamokslį kaip autsaiderių meno atvejį. Todėl šis darbas gali būti traktuojamas kaip bandymas būti tarpininku. Lietuvos autsaiderio menininko įvardijimui pasirinktas savamokslis skulptorius Vilius Orvidas (1952–1992). V. Orvidas paskutiniais sovietmečio dešimtmečiais šeimos sodyboje atokiame Žemaitijos kaime sukūrė skulptūrų sodą. Nors praėjo trisdešimt metų nuo V. Orvido mirties, sodyba domimasi, joje lankomasi, o Viliaus gyvenimas randa atbalsį Lietuvos profesionalų kūryboje. Magistriniame darbe V. Orvido atvejis atskleidžiamas ir pagrindžiamas per jo gyvenimo, asmenybės, kūrybos, laikmečio ir vietos kontekstus. Sukurti Orvidų sodybą pristatantį parodos modelį, kaip paskata buvo pasirinkta Tartu Europos kultūros sostinė (TEKS), kadangi viena iš TEKS programos dalių yra autsaiderių meno pristatymas. Tai leido atsieti V. Orvido atvejį nuo lietuviško konteksto ir permąstyti vakarietiško autsaiderių meno kontekste (tačiau tai gali būti ne tik Tartu, bet ir Paryžius ar Kaunas). Įvertinant, kad V Orvido kūrybinis palikimas yra ir nematerialaus pobūdžio, pasirinkta strategija pristatyti jį per jo refleksiją Lietuvos kultūroje.
This master's thesis is about outsider art, its historical development, nature and features; and the change of its place in the general field of Western art. The work was based on the texts of Western European authors, starting with The Outsider Art (1972) by Roger Cardinal, which provides a theoretical basis for the phenomenon of outsider art. And ending with the latest articles in the cultural press and online portals. The obtained knowledge is related to the Lithuanian context and parallels are drawn. The study showed that, since the self-taught creator has no institutional basis/back, the role of the intermediary – scientist, researcher, curator – is extremely important in outsider art. Mediator identifies self-taught as a case of outsider art. Therefore, this work can be treated as an attempt to be an intermediary. The self-taught sculptor Vilius Orvidas (1952–1992) was chosen as the Lithuanian outsider artist. In the last decades of the Soviet era, V. Orvidas created a sculpture garden in the family homestead in the remote village of Žemaitija. Although thirty years have passed since V. Orvidas death, there still is interest in the sculpture garden, it is visited, and Vilius life finds an echo in the work of Lithuanian professionals. In the master's thesis, the case of V. Orvidas is revealed and substantiated through the contexts of his life, personality, work, time, and place. Tartu European Capital of Culture (TECC) was chosen as an incentive to create an exhibition model presenting the Orvidas garden since one of the parts of the TECC program is the presentation of outsider art. This made it possible to separate V. Orvidas case from the Lithuanian context and rethink it in the context of Western outsider art (however, it can be not only Tartu but Paris or Kaunas as well). Assessing that V. Orvidas creative legacy is also of an intangible nature, the chosen strategy is to present it through his reflection on Lithuanian culture.