Kraštovaizdžio kaitos XIX – XXI a. Plungės rajone tyrimas

Abstract

Tyrimo objektas – Plungės rajono savivaldybės kraštovaizdžis ir jo kaita Tyrimo tikslas – nustatyti kraštovaizdžio kaitos tendencijas Plungės rajone nuo XIX a. iki šių dienų. Uždaviniai: 1. Atlikti XIX – XXI a. topografinių žemėlapių vektorizavimą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. 2. Išanalizuoti kraštovaizdžio objektų pasiskirstymą skirtingais laikotarpiais Plungės rajono savivaldybėje. 3. Remiantis XIX – XXI a. vektorizuotų topografinių žemėlapių duomenimis, atlikti kraštovaizdžio kaitos analizę Plungės rajono savivaldybės teritorijai. Tyrimo metodai: atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama išanalizuoti kraštovaizdžio kaitos tendencijas Plungės rajono savivaldybėje XIX – XXI a. remiantis istoriniais topografiniais žemėlapiais. Buvo panaudota praktinės duomenų analizės metodas. Atliekant kraštovaizdžio kaitos analizę buvo naudojama ArcGis programinė įranga, kurios pagalba buvo vektorizuojami duomenys apie miškus, hidrografinius objektus, kelių tinklą ir kaip kito apgyvendintos teritorijos. Taip pat buvo aptariamos priežastys, turėjusios įtakos kraštovaizdžio kaitai. Tyrimo rezultatai: pirmoje darbo dalyje:atliktas topografinių žemėlapių vektorizavimas ir nustatyti tiriamųjų objektų ilgiai ir plotai; antroje darbo dalyje: aptariami Plungės rajono savivaldybės kraštovaizdžio objekų pasikeitimai skirtingais laikotarpiais; trečioje darbo dalyje: aptariama kaip keitėsi kraštovaizdis Plungės rajono savivaldybėje XIX – XXI a. laikotarpiu remiantis vektorizuotų topografinių žemėlapių duomenimis. Pagrindinės išvados: 1. Per visą tiriamąjį laikotarpį, 2021 metų duomenimis, iš gautų duomenų yra matyti, jog miškai užėmė didžiausią plotą Plungės rajono savivaldybėje – 34914,3 ha , o didžiausią atstumą užėmė keliai – 1499,3 km. 2. Tiriamuoju laikotarpiu Plungės rajono savivaldybėje didžiausi pokyčiai yra pastebimi tarp 1937 – 1941 metų topografinio žemėlapio vektorizuotų duomenų ir 1985 metų. Šiuo laikotarpiu labiausiai pasikeitė visų objektų plotai ir atstumai. Didžiausi pokyčiai pastebimi upių tinklo padidėjime – 489,47 proc., kelių tinklo – 156,94 proc., o miškų plotas padidėjo – 71, 17 proc. 3. XIX – XXI a laikotarpiu Plungės rajonas patyrė didžiulius kraštovaizdžio pokyčius, intensyviai plėtėsi kelių tinklas, taip pat nutiesta geležinkelio linija, vyko masiniai žemės sausinimo ir upių tvenkimo darbai, dėl žmogaus ūkinės veiklos sparčiai pradėjo pelkėti vandens telkiniai ir itin sparčiai pradėjo plėstis urbanizuotos teritorijos.