Lančiūnavos ir Labūnavos miškų biosferos poligonų, ir Bargailių miško stambiųjų paukščių lizdų charakteristikų palyginimas
Ivanauskis, Vytautas |
Intensyvi miškininkystė Lietuvoje, be abejonės turi didelę įtaką visai laukinei faunai, gyvenančiai Lietuvos miškuose. Ne išimtis ir stambieji plėšrieji paukščiai, bei juodieji gandrai, kurie lizdus krauna miškuose. Didžiausią įtaką stambiesiems miško paukščiams daro pagrindiniai plynieji kirtimai, todėl reikalingas tyrimas kuris parodytų realią kirtimų įtaką lizdų išsidėstymui ir jų charakteristikoms. Lietuvoje yra išskirtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST). Šis tyrimas apima tris iš jų, kurios yra įkurtos VĮ Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio regioniniame padalinyje. Lančiūnavos girininkijoje yra įkurtas Lančiūnavos miško biosferos poligonas, Labūnavos girininkijoje – Labūnavos miško biosferos poligonas ir Pašušvio girininkijoje esantis Praviršulio tyrelio botaninis zoologinis draustinis. Tyrimo tikslas yra palyginti stambiųjų paukščių lizdų charakteristikas tarp ūkinės paskirties ir saugomų miškų. Tyrimo metu buvo išanalizuoti šiuose miškuose registruoti ir naujai rasti saugomų stambiųjų paukščių lizdai. Taip pat išanalizuoti Labūnavos ir Pašušvio girininkijų specialistų naujai aptiktų lizdų charakteristikų kortelių duomenys. Lančiūnavos girininkijoje naujų lizdų paieškai parinkti visi pribręstantys ir brandūs miško sklypai. Iš viso šiuose miškuose ištirta ir palyginta 44-ių lizdų charakteristikos, iš kurių 10 lizdų yra juodojo gandro (Ciconia nigra), 22 mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina), 8 paprastojo suopio (Buteo buteo), po vieną lizdą jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) ir paukštvanagio (Accipiter nisus), ir 2 paprastojo kranklio (Corvus corax) lizdai. Šiems lizdams išskirtos, iki 300 metrų spindulio dydžio, buferinės zonos, kuriose buvo analizuojami ir palyginami visų į jas patenkančių miško sklypų taksaciniai duomenys. Visi lizdai buvo atvaizduoti ArcGis programoje, kurios pagalba nustatytos pagrindinės charakteristikos. Visuose trijuose miškuose lizdai sukrauti praktiškai vienodo amžiaus, vidurkis 90,5 m., miško sklypuose ir nustatyta, kad tolstant nuo lizdo medynų amžius palaipsniui mažėja. Lančiūnavos ir Labūnavos miškuose amžius sumažėja vidutiniškai net 21,3 metais, o Bargailių - 6,7 m. Šiuose miškuose didelė dalis lizdų aptikti minkštųjų lapuočių medynuose, tik nustatyta, kad Lančiūnavos ir Bargailių miškuose lizdams krauti paukščiai dažniausiai renkasi minkštųjų lapuočių medžius, o Labūnavos miškuose yra pamėgę ąžuolus. Bargailių miške lizdus krauna tankesniuose 0,8 skalsumo medynuose, nuo kurių tolstant skalsumas mažėja, o Lančiūnavos ir Labūnavos miškuose lizdai aptikti vidutiniškai 0,62 skalsumo miško sklypuose, nuo kurių tolstant skalsumas palaipsniui didėja beveik iki 0,7. Pagal bonitetinę klasę vyrauja 1 ir 1A klasės medžių pasirinkimas, tik Bargailių miške didesnė dalis lizdų aptikti 2 boniteto klasės medynuose. Tirtuose IV grupės miškuose tiek lizdų sklypuose, tiek i buferines zonas patenkančiuose miško sklypuose vyrauja Lf augavietė, o Bargailių miške matomas Pd augavietės sklypų pasirinkimas. Pagal atvirus plotus, išskirtose buferinėse zonose, pirmauja Lančiūnavos miškas, iki 300 metrų zonoje šie plotai siekia beveik 13 %, Labūnavos miške jie sudaro 10,5 %, o Bargailių – 9,3 %. Nustatyta, kad Bargailių miške lizdai yra gerokai toliau nutolę nuo gyventojų ir kelių.
Intensive forestry in Lithuania undoubtedly has a significant impact on the entire wild fauna living in Lithuania forests. Large birds of prey and black storks, which nest in forests, are no exception. Major forest birds are most affected by major clear – cutting, so a study is needed to show the real impact of clear – cutting on nest placement and characteristics. Import Bird Areas (IBA) have been identified in Lithuania. This study covers three of them, which are established in the Radviliškis region of the State Forest Enterprise. The Lančiūnava forest biosphere poligon has been established in Lančiūnava forest district, the Labūnava forest biosphere poligon in Labūnava forest district and the Praviršulis Tyrelis botanical zoological reserve in Pašušvys forest district. The purpose of the study is to compare the characteristics of large bird nests between farmed and protected forests. During the study, the nests of large birds registered and protected in these forests were analyzed. The data of the newly discovered nest characteristics cards of Labūnava and Pašušvys forest rangers specialists were also analyzed. In Lančiūnava forest district, all mature forest plots have been selected for the search for new nests. In total, the characteristics of 44 nests were studied and compared in these forests, of which 10 nests are of a black stork (Ciconia nigra), 22 nests of the lesser spotted eagles (Aquila pomarina), 8 nests of buzzards (Buteo buteo), one nest each of the sea eagles (Haliaeetus albicilla) and the sparrowhawk (Accipiter nisus), and 2 nests of the ravens (Corvus corax). For these nests, buffer zones up to 300 meters in size were distinguished, where taxation data of all forest plots entering them were analyzed and compared. All sockets were represented in the ArcGis program, with the help of which the main characteristics are determined. In all three forests, nests are stacked practically the same age, an average of 90.5, on forest plots, and it was found that as we move away from the nest, the age of the stands gradually decreases. In the forests of Lančiūnava and Labūnava, the age decreases by an average of 21.3 years, and in Bargailiai - by 6.7. In these forests, a large part of the nests were found in soft deciduous stands, only it was found that in the forests of Lančiūnava and Bargailiai birds usually prefer soft deciduous trees for nesting, and in the forests of Labūnava they are fond of oaks. In the Bargailiai forest, nests are loaded in denser stands of 0.8 scales, from which the scalability decreases as it moves away, and in the forests of Lančiūnava and Labūnava nests are found on average on forest plots of 0.62 scales, from which the scalability gradually increases to almost 0,7. According to the bonite class, the choice of trees of class 1 and 1A prevails, only in the Bargailiai forest a larger part of the nests were found in stands of 2 bonite class. In the studied forests of group IV, both on nesting plots and forest plots falling into buffer zones, the Lf growing area prevails, while in the Bargailiai forest the choice of plots of the Pd growing area is visible. According to the open areas, in the separated buffer zones, Lančiūnava forest is the leader, in the zone up to 300 meters these areas reach almost 13%, in the Labūnava forest they make up 10.5%, and in Bargailiai – 9.3%. It was found that in the Bargailiai forest nests are much further away from the inhabitants and roads.