L’impatto del bilinguismo sull’identità culturale personale
Baikaitė, Rugilė |
Žmogaus kultūrinis tapatumas yra sudėtingas ir dinamiškas reiškinys, kuris formuojasi per visą gyvenimą. Dvikalbystė yra vienas iš veiksnių, kuris gali paveikti žmonių kultūrinį tapatumą. Šiame bakalauro darbe nagrinėjama ši sąveika ir pristatomi įvairūs tyrimų rezultatai ir išvados. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama specifinei asmenų grupei, kuri nuo pat mažumės yra dvikalbiai. Literatūros apžvalgoje apžvelgiamos problemos, susijusios su dvikalbyste, tuo pačiu gilinantis į dvikalbystės koreliaciją tarp kultūros ir identiteto. Nagrinėjamas ryšys tarp dvikalbystės kaip pirmosios kalbos ir tapatumo formavimo, įvertinant pagrindinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tapatumo kūrimuisi. Remiantis mokslinių šaltinių apžvalga, taip pat kitų dvikalbių asmenų patirtimi, pripažįstama, kad dvikalbiai ir jų pašnekovai suvokia reikšmingus skirtumus, susijusius su gebėjimu kaitalioti kultūrinius rėmus, bendraujant L1 ir L2 kalbomis. Analizuojant tyrimus ir diskusijas apie kalbos ir kultūros santykį, pabrėžiama, kad mokantis kalbos arba jos mokymosi metu, dvikalbiams asmenims kyla sunkumų dėl savo dvikultūriškumo ir kultūrinės tapatybės formavimosi. Šiame darbe buvo naudojama kokybinio tyrimo metodologija, kuri apima struktūruotų interviu analizę su penkiais asmenimis, kurie nuo pat mažumės augo vartodami italų-lietuvių kalbas. Dalyviai atsakė į paruoštus klausimus apie kalbų mokymąsi ir kaip šios dvi kalbos daro įtaką jų kultūrinio identiteto formavimuisi. Tyrimo analizės rezultatai išryškina dalyvių kultūrinius profilius ir jų tapatinimąsi su viena ar abiem kultūromis skirtingu laipsniu. Analizėje taip pat svarbūs šie aspektai: gebėjimas pritaikyti ir kaitalioti savo kultūrines schemas; pasinėrimas į kultūrinį kontekstą, kuriame kalbama ta kalba; dalyvavimas (ne)formaliuose kontekstuose ir laisvalaikio erdvėse; gebėjimas išreikšti savo buvimo, mąstymo ir jausmų būdus abiem kalbomis. Analizuojant šiuos aspektus, buvo padaryta išvada, kad vartodami kalbas, įgydami patirties ir žinių, asmenys įgyja prieigą prie kultūrų. Į savo kultūrinę asmeninę tapatybę įtraukia kalbinių bendruomenių vertybes, mąstymo būdus ir elgseną. Šis bakalauro darbas yra svarbus prisidedant prie supratimo apie dvikalbystės įtaką žmonių tapatumui, ypač kai kalba yra susijusi su kultūra, tautine priklausomybe, kalba, sociokultūrinėmis aplinkybėmis ir asmenybės aplinkybėmis.
L’identità culturale umana è un fenomeno complesso e dinamico che si sviluppa nel corso della vita. Il bilinguismo è uno dei fattori che possono influenzare l’identità culturale delle persone. Questa tesi di laurea triennale esplora questa interazione e presenta diversi risultati e conclusioni della ricerca. Lo studio si concentra su un gruppo specifico di individui che sono bilingui fin dalla più tenera età. La rassegna della letteratura fornisce una panoramica delle problematiche legate al bilinguismo e approfondisce la correlazione tra cultura e identità. Esamina la relazione tra bilinguismo come prima lingua e formazione dell’identità, valutando i principali fattori che possono influenzare la formazione dell’identità. Sulla base di una revisione delle fonti scientifiche e delle esperienze di altri bilingui, si riconosce che i bilingui e i loro interlocutori percepiscono differenze significative nella loro capacità di alternare i quadri culturali quando comunicano in L1 e L2. Le analisi delle ricerche e dei dibattiti sul rapporto tra lingua e cultura evidenziano le difficoltà che i bilingui incontrano nell’apprendimento di una lingua, o nel processo di apprendimento di una lingua, per quanto riguarda il loro biculturalismo e la formazione di un’identità culturale. Il presente lavoro si avvale di una metodologia di ricerca qualitativa, che prevede l’analisi di interviste strutturate a tre persone che sono cresciute parlando italiano-lituano fin dalla più tenera età. I partecipanti hanno risposto a domande preparate sull’apprendimento delle lingue e su come queste due lingue influenzino la formazione della loro identità culturale. I risultati dell’analisi dello studio evidenziano i profili culturali dei partecipanti e la loro identificazione con una o entrambe le culture in misura diversa. Nell’analisi sono importanti anche i seguenti aspetti: la capacità di adattare e alternare i propri schemi culturali; l’immersione nel contesto culturale in cui si parla la lingua; la partecipazione a contesti (non) formali e a spazi per il tempo libero; la capacità di esprimere i propri modi di essere, pensare e sentire in entrambe le lingue. Analizzando questi aspetti, si è concluso che attraverso l’uso delle lingue, delle esperienze e delle conoscenze, gli individui accedono alle culture. Essi incorporano i valori, i modi di pensare e i comportamenti delle comunità linguistiche nella loro identità culturale personale. Questa tesi di laurea rappresenta un importante contributo alla comprensione dell’impatto del bilinguismo sull’identità delle persone, soprattutto quando la lingua è legata alla cultura, alla nazionalità, alla lingua, al contesto socio-culturale e alle circostanze personali.