“Anykščių šilelis” e “La selva di Anykščiai”: analisi comparativa della traduzione di G. Michelini
Urbonaitė, Gaudrė |
Vertimas jau nuo senų laikų žmonėms buvo būtinas norint bendrauti ir kurti, plėsti tam tikrus ryšius. Taip pat tai yra pagalba norint skatinti kultūrinę įvairovę pasaulyje, t.y. verčiant knygas, straipsnius ar kitus leidinius. Vienas iš pavyzdžių yra Antano Baranausko šedevras Anykščių šilelis, kuris jau išverstas į 18 pasaulio kalbų (Jasukaitienė 10). Lingvistas Guido Michelini poemą į italų kalbą perkėlė 1990. Daugiausiai problemų keliantys aspektai yra šie: pavadinimas, rimas, metrika, slavizmai, tarminiai žodžiai ir tikriniai daiktavardžiai. La selva di Anykščiai – toks pavadinimo vertimas buvo pasirinktas aptariamai poemai. Italijos skaitytojams tai gali sukelti papildomą šalutinę reikšmę, siejamą su Dante ir tamsa, nežinomybe, tačiau kūrinyje kalbama apie mišką džiaugsmingai ir su meile. Dėl to būtų galima teigti, kad parinktas pavadinimas ne visai atitinka kūrinio turinį. Baranausko naudojama metrika nėra išlaikyta vertime. Lietuviškoje versijoje kiekviena eilutė turi 13 skiemenų ir tai kartojasi visoje poemoje, išskyrus pirmas 18 eilučių, kurios kiekviena sudaryta iš 11 skiemenų. Vertime nėra stabilaus skiemenų skaičiaus. Baranauskas Anykščių šilelyje naudoja gretutinio rimavimo būdą AABB. Michelini perteikti rimuotą vertimą ir taip būti arčiau originalo būtų beveik neįmanoma, tačiau jis stengiasi išlaikyti poetiškumą pasitelkdamas į pagalbą asonansą. Versdamas slavizmus ir tarminius žodžius Michelini dažniausiai naudoja pažodinį vertimas, tai yra, suranda žodžio reikšmės atitikmenį, kuris yra naudojamas kasdienėje italų kalboje. Tikrinių daiktavardžių perkėlimui dažniausiai naudojami du pagrindiniai metodai – originalios formos išlaikymas arba papildomos informacijos pridėjimas, kadangi Anykščių šilelyje aprašomos vietovės yra realios ir svarbios. Apibendrinant, Michelini pats yra pasakęs, kad pateikti itališką vertimą, kuris atitiktų visus Baranausko panaudotus poetinius bruožus, nebuvo įmanoma, bet jis stengėsi ieškoti ir naudoti tam tikrus metodus, kurie leistų Italijos skaitytojams kuo geriau suprasti kūrinio turinį.
Già molto tempo fa la traduzione era un bisogno per la gente, cioè per comunicare e per tenere i rapporti importanti. Inoltre oggi aiuta a propagare le culture diverse in tutto il mondo, per esempio traducendo i libri, gli articoli o la pubblicità. Uno degli esempi è il capolavoro lituano Anykščių šilelis di Antanas Baranauskas, tradotto in 18 lingue (Jasukaitienė 10). Il linguista Guido Michelini ha tradotto il poema in italiano nel 1990. Gli aspetti più problematici sono il titolo, la metrica e la rima, gli slavismi, le parole in dialetto del nord-est della Lituania e i nomi propri. Nella traduzione si trova il titolo La selva di Anykščiai, che per gli italiani a prima vista suscita, con la memoria di Dante, l’oscurità, mentre il poema parla di un bosco con la gioia e con l’amore. Si può dire che il titolo non riflette il contenuto dell’opera. La metrica usata di Baranauskas non è mantenuta nella traduzione. Nell’originale ogni verso ha 13 sillabe e questo si ripete in tutta opera, esclusi i primi 18 versi, che sono endecasillabi. Nella traduzione non c’è il numero costante delle sillabe, a causa delle differenze linguistiche e sintattiche. Baranauskas in Anykščių šilelis preserva la rima baciata. Michelini non si sforza per essere più vicino all’originale di fare una traduzione in rima (obbiettivamente sarebbe molto difficile), però dimostra almeno l’intenzione di restituire il testo poetico, ricorrendo quasi sempre almeno all’assonanza. Traducendo gli slavismi Michelini più spesso usa il metodo, che si chiama della traduzione letterale. Per trasmettere le parole nel dialetto del nord-est della Lituania Michelini nella maggioranza dei casi usa il metodo che si chiama l’equivalente. Inoltre si può dire che quasi tutti i vocaboli usati per tradurre sono del linguaggio italiano quotidiano. Traducendo i nomi propri più spesso sono adottati due metodi principali, noti come preservazione e addizione (in particolare parlando di realia). Concludendo, Michelini stesso ha detto che proporre una traduzione italiana con gli stessi tratti poetici non è stato possibile, però ha cercato i metodi più adeguati per rendere il contenuto vicino all’originale e allo stesso tempo comprensibile ai lettori italiani.