Joachim Christian Friedrich Schulz kelionė per Abiejų Tautų Respubliką 1793 m.

Abstract

XVIII a. Europoje susiformavęs ir visą amžių vyravęs apšvietos judėjimas siekė racionalaus mąstymo, gilesnio supratimo, visapusiško visuomenės švietimo ir valstybės reformų įgyvendinimo. Šiuo laikotarpiu, siekiant pažinti svetimus kraštus ir kultūras išpopuliarėjo kelionės ir naujas literatūros žanras – kelionių aprašymai. Susidomėjimo objektu tapo ir rytiniai Europos kraštai, tame tarpe ir Abiejų Tautų Respublika. Tai liudija ne vieno užsieniečio, taip pat ir vokiečių, keliautojų palikti aprašymai apie šią valstybę. Nepaisant tuo metu pabrėžiamo racionalaus mąstymo ir objektyvumo svarbos, Vakarų Europoje vis dar vyravo anksčiau susiformavę mitai ir išankstinis nusistatymas apie rytinius Europos kraštus, kaip atsilikusius ir barbariškus. Todėl šiame darbe nagrinėjamos Joachim Christian Friedrich Schulzo, kaip vėlyvosios vokiškosios apšvietos atstovo, pažiūros apie Lietuvą ir Lenkiją. Paraleliai yra atskleidžiamas autoriaus siekis pavaizduoti Abiejų Tautų Respublikos ir kitų, mažiau vokiškų kraštų, kaip civilizacinio paribio, menkumą ir atsilikimą, lyginant juos su kultūringa, išsilavinusia Vakarų Europa. Pagrindinis šio tyrimo informacijos šaltinis yra Friedrich Schulzo 1795 m. publikuotas trijų tomų veikalas „Reise eines Liefländers: von Riga nach Warschau durch Südpreußen, über Breslau, Dresden, Karlsbad, Bayreuth, Nürnberg, Regensburg, München, Salzburg, Linz, Wien und Klagenfurt, nach Botzen in Tyrol“. Darbe sąmoningai nėra naudojami archyviniai duomenys. Šis trijų tomų veikalas, kaip autoriaus subjektyvią nuomonę išduodantis šaltinis, buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes tyrime didžiausias dėmesys tenka pačiam autoriui, šališkam jo žvilgsniui. Tai leidžia suprasti tikrą, nepaslėptą, autoriaus požiūrį į svetimą ir savą kultūrą. Tyrimas papildo iki šiol buvusią lietuvišką istoriografiją apie vokiečių keliautojus ir paties Joachim Christian Friedridch Schulz asmenybę, jo kelionę nuo Livonijos iki dabartinės Italijos šiaurės. Nepaisant neretai minimos Friedrich Schulz asmenybės, nėra atlikta jokių išsamesnių tyrimų apie keliautojo asmenybę, neegzistuoja platesnė jo kelionės aprašymo kritinė analizė. The Enlightenment movement, which emerged in Europe in the 18th century and dominated the entire era, pursued rational thought, deeper understanding, comprehensive public education, and the implementation of state reforms. During this period, the desire to learn about foreign lands and cultures popularized travel and a new literary genre – travel writing. The eastern regions of Europe, including the Polish-Lithuanian Commonwealth, also became objects of interest. This is evidenced by numerous accounts left by foreign travelers, among them Germans, who wrote descriptions of this state. Despite the period’s emphasis on rational thought and objectivity, Western Europe still clung to long-standing myths and prejudices that portrayed the eastern parts of the continent as backward and barbaric. Therefore, this study examines the views of Joachim Christian Friedrich Schulz – an exponent of late German Enlightenment – on Lithuania and Poland. At the same time, it reveals the author’s aim to depict the Polish-Lithuanian Commonwealth and other, less German-influenced lands on Europe’s periphery as uncivilized and lagging behind when compared with the cultured, educated West. The primary source for this study is Friedrich Schulz’s three-volume work, „Reise eines Liefländers: von Riga nach Warschau durch Südpreußen, über Breslau, Dresden, Karlsbad, Bayreuth, Nürnberg, Regensburg, München, Salzburg, Linz, Wien und Klagenfurt, nach Botzen in Tyrol“, published in 1795. No archival data are intentionally used in this research. The three-volume travelogue – clearly reflecting the author’s subjective views – has been chosen precisely because the study focuses on Schulz himself and on the partiality of his perspective. This approach makes it possible to uncover the author’s true, unvarnished attitude toward both foreign and familiar cultures. This study augments the existing Lithuanian historiography on German travelers and on Joachim Christian Friedrich Schulz himself, as well as his journey from Livonia to what is now northern Italy. Although Schulz is frequently mentioned, no detailed research has yet been conducted on his personality, nor does a comprehensive critical analysis of his travel account exist.