The characteristics of colloquial language in Charlaine Harris’ Sookie Stackhouse series and their translation into lithuanian by Rūta Steponavičiūtė

Abstract

The MA thesis analyses selected features of colloquial language in the first four Charlaine Harris novels of the Sookie Stackhouse series: Dead Until Dark (2004), Living Dead in Dallas (2004), Club Dead (2004), Dead to the World (2005) and their translations into Lithuanian by Rūta Steponavičiūtė : Miręs iki sutemų (2009), Mirusios širdys (2009), Mirusiųjų klubas (2009) ir Miręs pasauliui (2010). The Sookie Stackhouse novels comprise a 13 book series centering on and narrated in the first-person by a young woman working in a bar in Louisiana. Sookie narrates and thinks in colloquial English; the same language is used in speaking by most other characters in the series. Therefore, it is interesting to consider the features of colloquial language that Charlaine Harris includes and how successfully her Lithuanian translations transmits them in the Lithuanian version. Harris uses the traditions that have been created by writers about vampires and other supernatural beings to create a realistic novel considering the problems and structures, both comic and dramatic, that would develop if vampires were not exotic aliens but simply an ordinary if somewhat bizarre part of American society. The theoretical part of the thesis explains the background information about the characteristic features of colloquial English. It also discusses its reflections in Harris’ Sookie Stackhouse novels. The aim is to analyze some features of colloquial language present in Harris’ novels and to describe how it is reflected in their translations. For natural speech and its imitation in fiction, ideas are based on the works of Norman Page (1973), Anna-Brita Stenström (1994), and Deborah Tannen (2007). For narratological ideas, it is based on the works of H. Porter Abbot (2008), Shlomith Rimmon-Kenan (1989), and Manfred Jahn (2005). The present work is divided into six chapters and has a list of references. After chapter One, the introduction, chapter Two explains some of the theoretical concepts about characteristics of natural speech and colloquial English as well as narrators and focalizers. Chapter Three presents translation of strategies used to render features of colloquial English into Lithuanian. Chapter Four discusses Harris’ Sookie Stackhouse novels as a combination of popular genres. Chapter Five provides an analysis of colloquial English present in the Sookie Stackhouse novels and its translation into Lithuanian, looking at the elements that are frequent in the English texts. Chapter Six is the conclusion of the thesis. A list of references is provided. Appendix One gives the plot summaries of the first four Sookie Stackhouse novels. Appendix Two provides examples of colloquial English present in Charlaine Harris’ novels as well as its translation into Lithuanian by Rūta Steponavičiūtė.

Magistro baigiamajame darbe analizuojami šnekamosios kalbos bruožai esantys pirmose keturiose Charlaine’ės Haris Sukės Stekhaus knygų serijoje: Miręs iki sutemų (2009), Mirusios širdys (2009), Mirusiųjų klubas (2009), Miręs pasauliui (2010) ir Rūtos Steponavičiūtės vertimuose. Sukės Stekhaus romanų seriją sudaro 13 knygų, kuriose pagrindinė pasakotoja ir veikėja yra jauna moteris dirbanti viename bare Luizianoje. Sukė kalba ir galvoja paprasta šnekamaja anglų kalba, tokią pačią kalba vartoja ir kiti veikėjai. Todėl įdomu paanalizuoti šnekamosios kalbos bruožus esančius Charlaine’ės Harris romanuose ir kaip sėkmingai jie perteikiami lietuviškuose vertimuose. Harris naudoja tradicinius vampyrų bei kitų veikėjų turinčių atgamtinių būtybių įvaizdžius sukurtus kitų rašytojų, kad sukurtų tiek komiškas tiek dramatiškas situacijas jeigu vampyrai būtų ne antgamtinės būtybės, o tiesiog paprasta, tik šiek tiek keistesnė Amerikos visuomenės dalis. Teorinėjė dalyje pateikiama informacija apie šnekamosios anglų kalbos ypatybes. Taip pat aptariama kaip tie šnekamosios kalbos bruožai atsispindi Harris romanuose apie Sukę Stekhaus. Darbe siekiama išanalizuoti tam tikrus šnekamosios kalbos bruožus esančius Sukės Stekhaus knygų serijoje ir kaip jie perteikiami vertime į lietuvių kalbą. Šnekamosios kalbos ir jos imitacijos analizei teorinėje dalyje remiamasi Anna-Brita Stenström (1994), Deborah Tannen (2007) darbais. Naratologinių idėjų semiamasi iš H. Porter Abbot (2008), Rimmon-Kenan (1989), Manfred Jahn (2005) darbų. Darbas padalintas į šešis skyrius bei pridedamas literatūros sąrašas. Pirmasis skyrius yra įvadinė darbo dalis, antrajame skyriuje pristatoma teorija apie šnekamąją kalbą ir pasakotojus bei pagrindinius veikėjus. Trečiajame skyriuje rašoma apie vertėjų naudojamas strategijas verčiant šnekamąją kalbą. Ketvirtasis skyrius aptaria Sukės Stekhaus romanus kaip populiariųjų žanrų derinį. Penktajamę skyriuje analizuojami šnekamosios kalbos bruožai esantys Sukes Stekhaus romanuose bei jų vertimas į lietuvių kalbą. Šeštajame skyriuje pateikiamos analizės išvados. Taip pat pridedamas ir literatūros sąrašas. Pirmame priede pateikiamos pirmų keturių Charleine’ės Harris Sukės Stekhaus knygų santraukos, antrajame priede yra šnekamosios kalbos pavyzdžiai esantys romanuose bei jų vertimuose į lietuvių kalbą.