Kmynai (Carum carvi L.) daugiafunkciniuose pasėliuose ir jų poveikis agroekosistemai
Pasaulyje daugiafunkcinių pasėlių tyrimų atlikta nemažai, tačiau trūksta duomenų apie kmynų auginimą tokio tipo pasėliuose. Rodikliai, lemiantys daugiafunkcinių pasėlių su kmynais poveikį agroekosistemai, dažnai yra nagrinėjami atskirai, jų nesujungiant į kompleksinę vertinimo sistemą. Tyrimų tikslas – nustatyti vienanarių, daugiafunkcinių dvinarių ir trinarių pasėlių poveikį dirvožemio savybėms, piktžolių plitimui, augalų produktyvumui. Mokslinio darbo naujumas. Pirmą kartą Lietuvos ir užsienio mastu buvo atliktas daugiafunkcinių pasėlių su kmynais tokios apimties tyrimas, kuriame nagrinėjama tokia tematika bei atliktas kompleksinis vertinimas ir nustatyti daugiafunkcinių pasėlių auginimo procesų dėsningumai. Darbo praktinė vertė. Gauti tyrimų duomenys suteiks galimybę patobulinti kmynų auginimo technologijas daugiafunkciniuose pasėliuose. Nustatyti optimalūs dvinariai ir trinariai deriniai su kmynais leis efektyviau pritaikyti piktžolių kontrolės priemones, padidinti ekosistemai tvarių pasėlių plotus, gauti didesnį ir kokybiškesnį kmynų sėklų derlingumą. Tyrimai parodė, apskaičiuotieji kompleksinio vertinimo rodikliai ir vertinimo balų apriboti plotai rodo, kad dvinario vasarinių miežių ir kmynų bei trinario vasarinių miežių, kmynų ir baltųjų dobilų pasėlių teigiamas poveikis agroekosistemai yra didesnis negu kitų lyginamųjų pasėlių. Esmingai didžiausias kmynų sėklų derlingumas 2018 ir 2020 m. nustatytas juos auginant po žirnių (0,94 ir 0,59 t ha-1), o 2019 m. – po vasarinių miežių (0,90 t ha-1). Trečiaisiais metais esmingai didžiausias kmynų sėklų derlingumas (vidutiniškai 0,83 t ha-1) susiformavo juos auginant po vasarinių miežių kartu su baltaisiais dobilais. Antrųjų (2019 m. – r = 0,95, P < 0,01; 2020 m. – r = 0,87, P < 0,05) ir trečiųjų (2020 m. – r = 0,94, P < 0,01; 2021 m. – r = 0,83, P < 0,05) metų kmynų sėklų derlingumas priklausė nuo pasėlio tankumo.
There is a lot of research on multifunctional crops around the world, but there is a lack of data on the cultivation of caraway in this type of crop. Indicators determining the impact of multifunctional crops with caraway on the agroecosystem are often considered in isolation, without integrating them into an integrated assessment framework. The aim of the research is to determine the impact of sole crops, multifunctional binary and trinary crops on soil properties, weed infestation and plant productivity. Novelty of the research work. For the first time in Lithuania and abroad, a study of multifunctional crops with caraway seeds was carried out on such a large scale, where such a topic was dealt with and an integrated assessment was carried out, and regularities of multifunctional crop production processes were identified. Practical value. The obtained research data will enable the improvement of caraway cultivation technologies in multifunctional crops. The optimal binary and trinary combinations with caraway will allow to apply weed control measures more efficiently, to increase the area of ecosystem-sustainable crops, to obtain higher and higher quality yields of caraway seeds. The studies have shown that the calculated indicators of the integrated assessment and the areas bounded by the assessment scores indicate that the positive impact on the agroecosystem of a crop of binary spring barley and caraway and a crop of trinary spring barley, caraway and white clover is higher than that of other comparator crops. Caraway seed yields are significantly highest when grown after peas (0.94 and 0.59 t ha-1) in 2018 and 2020, and after spring barley (0.90 t ha-1) in 2019. In the third year, caraway seed yields were significantly highest (on average 0.83 t ha-1) when grown after spring barley together with white clover. In the second (2019: r = 0.95, P < 0.01; 2020: r = 0.87, P < 0.05) and third (2020: r = 0.94, P < 0.01; 2021: r = 0.83, P < 0.05) years, the yield of the caraway seeds was dependent on the density of the plant.