Organinių medžiagų humifikacijos ir mineralizacijos žemės ūkio paskirties dirvožemiuose įvertinimas
Ryliškytė, Vaida |
Bakalauro baigiamasis darbas 37 puslapiai, 14 paveikslų, 5 lentelės, 83 literatūros šaltiniai. Bakalauro studijų baigiamajame darbe pateikiama beariminės žemdirbystės įtaka dirvožemių agrocheminėms savybėms bei mikroorganizmų gausumui ir aktyvumui. Tyrimai atlikti VDU Žemės ūkio akademijos Dirvožemių ir mikrobiologijos laboratorijoje, LAMMC Žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorijoje 2019-2020 metais. Tyrimo objektas: Žemės ūkio paskirties sėjomaininių laukų dirvožemiai, kurių dirbimui taikyta beariminė žemės dirbimo sistema. Tyrimo tikslas: Įvertinti beariminės žemės dirbimo technologijos poveikį maisto medžiagų balansui ir biologiniam aktyvumui žemės ūkio paskirties lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Tyrimo uždaviniai: Nustatyti sėjomaininių laukų dirvožemių humusingumą ir įvertinti organinių medžiagų mineralizacijos procesą; įvertinti ūkio dirvožemių ariamojo horizonto rūgštingumą ir pasotinimą maisto medžiagomis; nustatyti ūkio dirvožemių ariamojo horizonto biologines savybes. Tyrimo metodai: Visuminis azotas (N), judrieji fosforas (P2O5) ir kalis (K2O) dirvožemio ėminiuose nustatyti Žemdirbystės institute (LAMMC). Humusingumas, pHKCl vertė bei vyraujančių mikroorganizmų gausumo įvertinimas taikant mineralinio dirvožemio suspensijos ant agarizuotų maitinamųjų terpių metodą atlikti Dirvožemio tyrimų ir mikrobiologijos laboratorijoje (VDU Žemės ūkio akademijoje). Tyrimo rezultatai: Sėjomaininių laukų dirvožemiuose humusingumas varijavo nuo 1,4 iki vidutiniškai 3 proc., o didžiausias humuso kiekis (3,99 proc.) nustatytas sėjamųjų grikių (B) lauke. Intensyviausia organinių medžiagų mineralizacija nustatyta vasarinių kviečių (A ir B) laukuose, kuriuose taikytas tręšimas mineralinėmis medžiagomis. Rūgščiausių sėjamųjų grikių (B) (pH 4,9) ir vasarinių kviečių (B) (pH 5,14) laukų dirvožemiams, įtakos, manoma, turėjo dirvožemio jaurėjimo procesai bei priešsėliniai augalai. Didesniu visuminio azoto kiekiu pasižymėjo tie patys dirvožemiai, kuriuose nustatytas ir didesnis humuso kiekis. Vertinant judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekius sėjomaininiuose laukuose, pasotinimas šiais elementais dirvožemiuose yra pakankamas. Įvertinus dirvožemių biologines savybes, galima pastebėti, jog mikroorganizmų gausumą lemia didesnis humuso kiekis, dirvožemio pasotinimas maisto medžiagomis bei sėjomaininiai augalai. Raktiniai žodžiai: organinė medžiaga, humusas, mikroorganizmai, dirvožemis.
Bachelor Graduation Thesis 37 Pages, 14 Figures, 5 Tables, 83 References. The primary purpose of this thesis is to determine influence for organic material humification and mineralization process applying low tillage. Research object: The soil of crop fields in the agricultural land applying low tillage. Research aim: To evaluate the impact of low tillage for nutrients balance and microorganisms activity in the lighter texture agriculture land. Objectives: To estimate the quantity of humus in the different crop fields; to determine the process of organic matter mineralization; to identify the acidity of the soil and enrichment of nutrient elements; to execute investigation of soil biological characteristics. Research methods: All of the agro-chemical property investigations were estimated in Soil Resources and Biological Laboratory (Vytautas Magnus University Agriculture Academy) and in Chemical Research Laboratory (LAMMC Institute of Agriculture). The investigation of soil biological characteristics was accomplished in Soil Resources and Biological Laboratory (Vytautas Magnus University Agriculture Academy). Research results: On the basis of the results of this research, the humus quantity in the crop fields varied from 1.4 to on avarage 3 pct., whereas the biggest amount of humus (3.99 pct.) was in the buckwheat (B) field. Second, the most intensive mineralization of organic matter was determinated in the summer wheat (A, B) fields, where fertilization was applied. Moreover, buckwheat (A) and summer wheat (B) crop fields‘ soils were identified as the most acid, supposedly, due to natural process of soil‘s changes and crop rotation. Further on, the crop fields, which were estimated as the most abundant of humus, were also identified as the plentiful in total nitrogen quantity. Then evaluating the phosphorus and pottasium there is sufficient amount of these in the soils. These data support the view that the quantity of the soil‘ microorganisms depends on humus, nutrients and crop rotation plants. Key words: organic matter, humus, microorganisms, soil.