Lietuvos ir Pietų Korėjos kultūriniai simboliai: lyginamoji analizė
Ramanauskaitė, Deimilė |
Šio darbo objektas – šeši tautiniai, mitologiniai ir architektūriniai simboliai ir jų reikšmė Lietuvos bei Pietų Korėjos kontekstuose. Darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti pasirinktų simbolių kilmę, raidą ir reikšmę abiejų šalių kultūrinėje atmintyje, atskleidžiant jų universalumą ir unikalumą. Šiam tikslui pasiekti suformuoti uždaviniai: 1) apibrėžti simbolio sąvoką remiantis įvairių mokslo šakų teorijomis; 2) išanalizuoti kiekvieno simbolio istorinę raidą ir reikšmę; 3) išanalizuoti kaip šie simboliai atspindi Lietuvos ir P. Korėjos kultūrinį identitetą; 4) palyginti Lietuvos ir P. Korėjos simbolių funkcijas kultūrinėje ir tautinėje savivokoje. Rašant darbą naudoti istorinis-lyginamasis ir literatūros analizės metodai, siekiant išsiaiškinti pagrindines kultūrinių simbolių savybes, jų panaudojimą šiomis dienomis ir istorinę raidą. Darbą sudaro įvadas, dvi dėstymo dalys, išvados, naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas bei priedai. Pirmoje darbo dalyje, remiantis kitų mokslininkų tyrimais, yra apžvelgiamas simbolio sąvokos teorinis pagrindas, simbolių reikšmė skirtingoms kultūroms ir tautoms bei Rytų Azijos ir Vakarų Europos simbolių ypatumai. Antroje darbo dalyje yra analizuojami trys lietuviški ir trys korėjietiški kultūriniai simboliai (Vytis, Hečis, Gedimino pilis, Gjongboko rūmai, tauras ir korėjietiškasis tigras). Prieduose pateikiamos simbolių iliustracijos bei apklausos, darytos Pietų Korėjoje, duomenys. Tyrimas patvirtino, kad kultūriniai simboliai, tokie kaip Vytis, Hečis, Gedimino pilis, Gjongboko rūmai, tauras ir korėjietiškasis tigras, yra svarbūs tautų identiteto ir istorinės atminties elementai. Simboliai turi daugiasluoksnę reikšmę, kuri priklauso nuo istorinio, socialinio ir kultūrinio konteksto. Jie ne tik atspindi kiekvienos tautos istoriją, bet ir perduoda tam tikras vertybes, mitus ir istorinę patirtį iš kartos į kartą, taip tapdami tautinės tapatybės simboliais. Nors Lietuvos ir Pietų Korėjos simboliai kilę iš skirtingų kultūrinių tradicijų, visus juos jungia panašios funkcijos: valstybingumo, pasipriešinimo ir kolektyvinės atminties reprezentavimas. Remiantis tyrimu, galima sakyti, kad simboliai ir jų prasmės evoliucionuoja, prisitaikydami prie politinių, kultūrinių ir socialinių pokyčių. Pavyzdžiui, Vytis XIV a. buvo valdovo ženklas, tada tapo pasipriešinimo carinei Rusijai simboliu, sovietinės okupacijos metu tapo slaptu rezistencijos simboliu bei šiomis dienomis išlieka valstybingumo simboliu. Tuo tarpu Hečis, iš mitologinės apsaugą teikiančios būtybės, virto moderniu Seulo talismanu ir prekės ženklu vis dar išlaikydamas teisingumo idėją.
The object of this work is six national, mythological and architectural symbols and their
meaning in the contexts of Lithuania and South Korea. The aim of the work is to analyse and compare
the origin, development and meaning of the selected symbols in the cultural memory of both countries,
revealing their universality and uniqueness. To achieve this aim, the following tasks have been
formulated: 1) to define the concept of a symbol based on the theories of various branches of science;
2) to analyse the historical development and meaning of each symbol; 3) to analyse how these
symbols reflect the cultural identity of Lithuania and South Korea; 4) to compare the functions of
Lithuanian and South Korean symbols in cultural and national self-concept. The work uses historical
comparative and literary analysis methods in order to clarify the main characteristics of cultural
symbols, their use today and historical development.
The work consists of an introduction, two parts of the thesis, conclusions, a list of used
literature and sources, and appendices. The first part of the work, based on the research of other
scientists, reviews the theoretical basis of the concept of a symbol, the meaning of symbols for
different cultures and nations, and the peculiarities of East Asian and Western European symbols. The
second part of the work analyzes three Lithuanian and three Korean cultural symbols (Vytis, Hačis,
Gediminas Castle, Gyeongbok Palace, Taurus and Korean Tiger). The appendices provide
illustrations of the symbols and data from a personal survey conducted in South Korea.
The study confirmed that cultural symbols, such as Vytis, Haechi, Gediminas Castle,
Gyeongbokgung Palace, the Auroch and the Korean tiger, are important elements of the identity and
historical memory of nations. Symbols have a multi-layered meaning that depends on the historical,
social and cultural context. They not only reflect the history of each nation, but also transmit certain
values, myths and historical experience from generation to generation, thus becoming symbols of
national identity. Although the symbols of Lithuania and South Korea originate from different cultural
traditions, they are all united by similar functions: the representation of statehood, resistance and
collective memory. Based on the study, it can be said that symbols and their meanings evolve,
adapting to political, cultural and social changes. For example, Vytis in the 14th century was a sign
of the ruler, then became a symbol of resistance to Tsarist Russia, during the Soviet occupation it
became a secret symbol of resistance and remains a symbol of statehood today. Meanwhile, Haechi
has transformed from a mythological protective creature into a modern mascot and brand of Seoul,
while still maintaining the idea of justice.