Pirkėjų skolų valdymas UAB „N“
Narmontienė, Viktorija |
Išnagrinėjus pirkėjų skolų valdymo sampratą, jį sąlygojančius veiksnius ir galimus analizės būdus, atlikti UAB ,,N“ pirkėjų skolų valdymo analizę ir pateikti pasiūlymus pirkėjų skolų valdymo tobulinimui. Darbo uždaviniai: 1. išnagrinėti pirkėjų skolų valdymo sampratą, ją sąlygojančius veiksnius ir galimus analizės rodiklius; 2. Atlikti UAB „N“ pirkėjų skolų valdymo analizę; 3. Pateikti pasiūlymus UAB „N“ pirkėjų skolų valdymo tobulinimui. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, lyginimas, grupavimas, detalizavimas, duomenų dinamikos ir struktūros vertinimo, santykinių rodiklių analizė. Tyrimo laikotarpis: 2015 - 2019 m. Rezultatai: Prekybos gautinos sumos yra skolos, kurias įmonė turėtų gauti iš savo klientų, įsigijusių prekių ar paslaugų kreditan. Bendrovės trumpalaikio turto struktūroje pirkėjų skolos paprastai rekomenduojamos 20–25 proc. nuo viso trumpalaikio turto santykio. N įmonėje šis santykis yra didesnis - 34%. Išanalizavus pirkėjų skolas ir jų valdymą, matyti, kad N įmonė turi problemų susisijusių su pirkėjų skolomis ir jų surinkimu. Geriausias būdas valdyti pirkėjų skolas yra pakeisti įmonės kredito politiką suteikiant papildomas nuolaidas. Siūlomi trys galimi prognozavimo metodai - optimistinis, labiausiai tikėtinas ir pesimistinis. Vadovaujantis prognozėmis nustatyta, kad pirkėjų skolų valdymo politikos pakeitimai, susiję su nuolaidomis būtų naudingi visais atvejais ir sumažintų bendrovės N pirkėjų skolų kiekius.
To describe conception of trade debtors and its formation theories, factors influencing trade debtors and analyses indicators. 2. To analyze company „N“ management of trade debtors, make company financial data vertical and horizontal analysis, count financial metrics. 3. To present forecast and improvement opportunities of management of trade debtors at company „N“. Research methods: literature analysis, vertical analysis, horizontal analysis, financial data analysis and synthesis. Research results: Trade receivables are debts that a company should receive from its customers who have purchased goods or services on credit. In the company's current assets structure, trade receivables typically recommended for 20-25%. In company N, this percent is higher 34%. After analyzing trade receivables and their management, it can be seen that company N has problems with collecting trade receivables. The best way to manage consumer debt growth is to change a company’s credit policy by providing additional discounts. Three possible forecasting methods are proposed – optimistic, realistic and pessimistic. Following the forecasts, it has been established that changes in the trade receivables management policy related to discounts would be beneficial in all cases and would reduce the amount of trade receivables of company N.