Ar esamas Lietuvos teisinis reglamentavimas įgalina atriboti teisėtą lobistinę veiklą nuo BK įtvirtintų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (BK 226 str. ir BK 227 str.)?
Rasalaitė, Viktorija |
Vienas svarbiausių demokratinės valstybės bruožų – visuomenei suteikta galimybė dalyvauti valstybės valdyme, reiškiant nuomonę bei teikiant siūlymus dėl politinių sprendimų. Ši teisė įtvirtinta LR Konstitucijos 33 straipsnyje. Darbe aptariama lobistinė veikla, kurios pagrindu suinteresuotieji asmenys dalyvauja valstybės valdyme, darydami įtaką viešosios valdžios atstovams dėl siekiamo teisės akto. Daryti įtaką teisėkūros procese galima tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus – lobistus, įvairiomis priemonėmis ir būdais. Tačiau lobistinė veikla yra glaudžiai susijusi su korupcija. Darbo metu analizuojama riba, kuomet lobistinė veikla tampa neteisėta bei kokiais kriterijais reikėtų vadovautis, siekiant atriboti lobizmą nuo prekybos poveikiu ar papirkimo. Darbe pristatoma lobizmo samprata bei pateikiama lobistinės veiklos reglamentavimo problematika, lobistinę veiklą priartinanti prie korupcijos. Išskiriant privalumus ir trūkumus, tarptautiniame kontekste lyginant su Lietuva, aptariami amerikietiškasis ir europietiškasis lobizmo modeliai. Galiausiai, analizuojama rizika susijusi su lobistine veikla, lyginamuoju metodu analizuojant prekybos poveikiu, papirkimo ir neteisėtos lobistinės veiklos persidengimo klausimą. Esminis akcentas skiriamas kyšio sampratos analizei, kadangi būtent prekybos poveikiu ir papirkimo normų dalykas lobistinę veiklą priartina prie korupcijos. Darbe atsakoma į klausimą, ar įmanoma atriboti lobistinę veiklą nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, pateikiamos atribojimo galimybės bei pasiūlymai efektyvesniam lobistinės veiklos reglamentavimui. Išanalizavus įvairius mokslinius tyrimus, lobistinės veiklos, prekybos poveikiu ir papirkimo reglamentavimo nuostatas, paaiškėjo, kad esamas Lietuvos teisinis lobistinės veiklos reglamentavimas nėra efektyvus siekiant atriboti teisėtą lobistinę veiklą nuo prekybos poveikiu ir papirkimo, todėl siūloma sukurti bendrą skaidrumo registrą, kuriame būtų vykdoma registracija ir teikiama informacija apie įvairaus pobūdžio vykdytą kontaktą teisėkūros klausimais. Taip pat siūlytina nustatyti platesnius atskleistinos informacijos reikalavimus bei akcentuoti specifinį santykį tarp lobistinio kontakto dalyvių.
One of the most important principle of a democratic state – possibility for the public to participate in the state’s governance. This right is established in Article 33 of the Constitution of the Republic of Lithuania. This master’s thesis discusses the lobbying activities on the basis when interested parties influence public authorities to adopt favorable legislation. This paper analyses the boundary where lobbying become illegal and what criteria should be followed to distinguish lobbying from trading in influence or bribery. The paper presents the concept of lobbying and problems of lobbying regulation that bring lobbying closer to corruption. In a comparative approach presents American and European lobbying models. Analyses the risks of trading in influence and bribery related to lobbying. The key attention is placed on the analysis of the concept of bribe, as it is a key element that bring lobbying closer to corruption. The paper answers whether it is possible to separate lobbying from corruption, presents the possibilities of separation of the above-mentioned activities and provides proposals for more effective regulation of Lithuania’s lobbying activities. The study showed that the current Lithuanian legal regulation of lobbying does not effectively distinguish lobbying from trading in influence and bribery and must be improved. The study made recommendations to create a common transparency register that should provide information on the various types of contacts in legislative matters. Furthermore, to set wider requirements for the information that must be disclosed and set the rules on the specific relationship between lobbyists and public authorities.