Ar galima laikyti kūrinį autorių teisių objektu, jei jį kuriant buvo naudota žmogaus kūryba kartu su dirbtiniu intelektu?

Abstract

Šiame darbe analizuojama, ar kūrinys, kurį sukūrė žmogus kartu su DI gali būti laikytinas autorių teisių objektu. Atsižvelgiant į šių laikų sparčią technologijų, ypač DI, plėtrą, kyla klausimų kaip taikyti esantį reguliavimą, kai panaudojamos DI technologijos, kaip sprendžiamas klausimas dėl tokios kūrybos autorystės priskyrimo, kūrinių originalumo vertinimo ir teisės taikymo dėl tokių kūrinių apsaugos. Darbe nagrinėjami nacionalinis (Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymas) ir tarptautinis (Berno konvencija, ES direktyvos, JAV teismų praktika) reguliavimas, vertinama, ar šiuolaikiniai teisės aktai yra tinkamai reglamentuoti situacijoms, kai kūrybiniam rezultatui pasiekti yra naudojamas bendras žmogaus ir DI kūrybinis procesas. Šiame darbe nagrinėjami tokie teisiniai klausimai, kaip autorystės samprata ir jos taikymas žmogaus ir DI kuriamų kūrinių atvejais, originalumo principo taikymas (kai kūrinio dalis yra sugeneruota DI), tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų taikymo atitikimas šiuolaikinių technologijų keliamiems teisiniams iššūkiams, teisinio neapibrėžtumo pasekmės DI kuriamiems kūriniams, ar jų dalims, taip pat pateikiamos rekomendacijos teisės aktų tobulinimui, siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo autorių teisių taikymo DI generuojamiems kūriniams. Šio darbo struktūra susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje nagrinėjamas DI santykis su autorystės ir originalumo samprata, aptariama DI raida ir kaip tai įtakoja kūrybos procesus ir autorines teises, taip pat pateikiama skirtingų teisinių požiūrių analizė. Antroje dalyje atliekama teisės aktų analizė, kurioje lyginamas teisinis požiūris į DI ir DI teisinis statusas nacionalinėje (Lietuvos) teisėje ir užsienio teisėje. Nagrinėjama užsienio teisinė praktika ir tarptautiniai teisės aktai ir atsižvelgiama į jų tinkamumą reguliuoti DI integraciją kūryboje. Įvertinta šiuo metu galiojančios teisinės sistemos autorių teisių apsauga, tokiuose kūriniuose, kuriuose yra naudojamas DI kaip pagalbinė priemonė kuriant, taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip galima būtų tobulinti teisės aktus ir jų taikymą šiai kylančiai problemai. Darbe taikoma lyginamoji analizė, palyginti nacionaliniai ir užsienio teisės aktai ir teismų praktika. Remiantis analizės rezultatais, galima teigti, kad dėl DI daromos įtakos kūrybai, būtina tikslinti originalumo ir autorystės apibrėžimą, kad jie atitiktų šiuolaikinius standartus. There is a question that happens to be more relevant in today’s creative industries and judicial system. Is it possible that a creation that has been created with human creativity with a help of artificial intelligence (AI) could be considered copyright protected object. AI is becoming more popular in different fields and affecting different types of jobs, especially it‘s effect can be seen in creative industries. All creators internationally are using AI for different types of creations like music, art and text and designs. Also there are different AI models that are being used by creators like “ChatGPT” or “MidJourney”. Some of the creators are seeking financial gain for the work that they have created with an AI assistance and others just want that their work would be protected. That is why it’s important to know if the work that was generated by AI can be protected by the legal systems and copyright law. Also it is important to know who is considered to be author of such kind of work and how the term of author is defined. The aim of this research is to examine how the current legal system of the Republic of Lithuania and International regulations (for example U. S. Copyright Office’s legal practices, EU doctrines and Berne convention) regulate the copyright law, and how they adapt to the influence of AI on it. Also there is recommendations provided how to better improve the adaptation of the copyright law, because it is becoming outdated due to the implementations of it happening in XX century. Because of the outdated copyright law there is a risk that there will be more cases occurring like U. S. Copyright Office’s legal practices “Zarya Of The Dawn” and “A Recent Entrance To Paradise” in the future, if the copyright law will not be adapted to today’s standards. In this study there was a lot of given attention to the legal status of the works that are created through collaboration of human and AI’s help. The problem that was found is that both national and international legislations limit the legal definition of authorship to a natural person and in the situations where AI has contributed or had influence is some portion of the work, either the portion of AI wasn’t registered as a copyright protected object, or the whole work couldn’t be protected by the copyright law. The legal analysis that was done mostly compares on the Republic of Lithuania’s Law on Copyright and Related Rights, in which the article 6 states that the subject of the copyright law is the author of work that is a natural person. Later it was compared to international legislations, like Berne Convention, which states that creative work should be expressed in a specific way for it to be considered a copyright protected object. Although Berne Convention doesn’t point out requirements of the author, it could be seen both in history and in legal practices, that the author of the creative work is always considered to be a natural person. There is a occurring problem both in Lithuanian and international legal systems, because the nature of AI 5 doesn’t comply with the standards set by these legal systems, and that is why it must be regulated, so the gaps in regulation wouldn’t occur. Countries like United Kingdom and Japan are already trying to incorporate AI created work into copyright law. For example UK’s Copyright, Designs and Patents act 1988 states that the artistic work that was generated by the computer, it’s author should be considered the person, who made the necessary arrangements for the creation. Also in the Copyright Law of Japan, article 30-4 it is mentioned that it is available to train AI models and conduct data analysis based of protected content, but it still lacks clear regulations about creative work created with a combination of human and AI. This study provides recommendations on how to adapt legal system to the modern creative work, that is created with a help of AI. And there is conclusion provided that the legal system must be adapted in the context of AI, to protect creators, and ensure a fair use of AI, so that there would be technological development and there wouldn’t be a negative impact on authors.