Teisės apžvalga / Law Review 2013, nr. 1(10)

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 5
  • Publication
    Šeimos narių sąvokos neapibrėžtumas baudžiamajame procese : tos pačios lyties asmenų atvejo analizė
    [Definition of family members and its indetermination in criminal procedure: case study of the same-sex couples]
    research article
    Tomkevičiūtė, Giedrė
    Teisės apžvalga, 2013, nr. 1(10), p. 86-135
    Ar giminystės ryšiu nesusieti tos pačios lyties asmenys, gyvenantys bendrai, baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje metu turi teisę būti laikomi šeimos nariais? Lietuvoje tos pačios lyties asmenų santykiai nėra siejami su galiojančiomis šeimos teisės normomis – viešoje erdvėje tai yra dažnos kritikos objektas. Vis dėlto, atsižvelgus į platų ir dviprasmišką šeimos narių apibrėžimą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje, a priori nėra pagrindo teigti, jog tos pačios lyties asmenys nebūtų laikomi šeimos nariais baudžiamojo proceso metu, juolab kad pagal konstitucinę dokriną, santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.Nors šeimos nariai nelaikomi baudžiamojo proceso subjektais, jie dėl savo statuso įtakos procesinėms teisėms ir pareigoms gali turėti (įskaitant teisę neduoti parodymų bei pareigą nusišalinti ir t. t.), todėl svarbu konkrečiai įvardyti šeimos nariais laikytinų subjektų ratą. Be to, šeimos nario samprata baudžiamojo proceso kontekste yra svarbi ir dėl žmogaus teisių, įskaitant teisę į pagarbą šeimai, apsaugos.Straipsnyje, vadovaujantis teisės aktais bei doktrina, atskleidžiama teisinė šeimos samprata baudžiamojo proceso teisės kontekste, analizuojamos prielaidos šeimos narių teisėms ir pareigoms atsirasti. Atsižvelgus į pozityviosios teisės sąlygotus neaiškumus, aptarta nacionalinių teismų praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje vertinami faktiniai fizinių asmenų santykiai – įvardijus šeimos santykiams būdingus požymius, pateikiama jų ir tos pačios lyties asmenų santykių dermės analizė.
      1101  126
  • Publication
    Ar socialinio tinklo valdytojas atsako už šio tinklo naudotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą?
    [Is a social network provider responsible for a damage caused by illegal actions of the users?]
    research article
    Sirbikytė, Gintarė
    Teisės apžvalga, 2013, nr. 1(10), p. 30-85
    Socialiniai tinklai viešojoje erdvėje pasirodė 2005 m. – 2007 m. Nuo jų viešo pasirodymo internete praėjo septyneri metai, tačiau jų populiarumas vis dar auga. Pasaulyje priskaičiuojama apie 150 aktyviai veikiančių socialinių tinklų iš kurių net 13 turi daugiau nei po šimtą milijonų naudotojų. Socialinių tinklų veikimas paremtas informacijos sklaida t. y. įgyvendinant saviraiškos laisvės, informacijos laisvės bei teisės į informaciją nuostatas. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Asmens saviraiška naudojantis informacijos laisve yra galima tiek, kiek tai nepažeidžia kito asmens teisių. Deja, ne visi socialinių tinklų naudotojai tuo vadovaujasi ir neretai nutinka taip, jog kitų asmenų teisės vis tik būna pažeistos. Teisės normomis įtvirtinta, kad žalą atsiradusią dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, privalu atlyginti. Tiek romėnų teisėje, tiek ir įvairių valstybių civiliniuose kodeksuose numatyta, kad žalą atlygina teisės pažeidėjas asmeniškai arba asmuo, kuris yra atsakingas už teisės pažeidėjo veiksmus. Atsižvelgiant į šias teisės nuostatas bei tai, jog internetinėje erdvėje ne visuomet galima nustatyti tikruosius teisės pažeidėjus, kyla klausimas, ar socialinio tinklo valdytojas gali atsakyti už šio tinklo naudojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą? Atlikus teisės aktų bei teismų praktikos analizę, buvo padarytos išvados, jog socialinių tinklų valdytojų atsakomybės klausimus teismai sprendžia vadovaudamiesi precedentais, kurie buvo priimti prieš du dešimtmečius, arba teisės aktais, kurie buvo sudarinėjami prieš daugiau nei dešimtmetį. Atsižvelgiant į sparčią informacinių technologijų kaitą, minimos teisės normos gali būti pasenę, neatitinkančios esamos situacijos. Dėl šios priežasties sprendžiant socialinių tinklų valdytojų atsakomybės klausimus, tais atvejais, kai dėl tinklų naudotojų neteisėtų veiksmų kyla grėsmė žmonių prigimtinėms teisėms, teismai privalo atsižvelgti į esamą situaciją ir vadovautis inter alia protingumo bei teisingumo principais. Pabrėžtina, kad teisėtumas nelaikytinas priežastimi pateisinant bet kokį elgesį ar jį formuojančią ideologiją. Socialinio tinklo valdytojas privalo elgtis taip, kad savo veika nepadarytų kitam asmeniui žalos. Būdamas rūpestingas, jis turi pasirinkti tą veikos alternatyvą, kurios tinkamų atsargumo priemonių našta būtų mažesnė negu žala pagal jos atsiradimo tikimybę.
      297  103
  • Publication
    Šiuolaikinės teisės mokslo būklės suvokimo paieška ir žvilgsnis į galimas ateities perspektyvas
    [Current status of law science awareness search and look at possible future perspectives]
    research article
    Valančienė, Dovilė
    Teisės apžvalga, 2013, nr. 1(10), p. 5-29
    Šiame straipsnyje nagrinėjama teisės mokslo šiuolaikinė būklė Lietuvos ir pasaulio mastu. Šios būklės negalima įsivaizduoti be postmodernizmo (naujojo mokslo arba sudėtingųjų dinaminių sistemų mokslo) poveikio analizės, kuri ragina peržiūrėti ne tik paties mokslo metodologinius pamatus, bet ir teisės mokslo moksliškumą. Postmodernizmo apraiškų Lietuvoje galime aptikti vis dažniau, o ypač filosofijos, meno ar kultūros srityje. Postmodernioji teisinė mintis Lietuvos teisės moksle sunkiai randa sau vietą, nors pasaulyje šios idėjos ir naujasis (postmodernusis) – sudėtingųjų dinaminių sistemų – mokslas daro įtaką teisės mokslui. Teisės mokslas vis dar sunkiai „išsiskiria“ su modernizmu, o tai lemia deterministinį, statišką ir siaurą požiūrį į mokslą. Manome, kad atėjo laikas keisti požiūrį į mokslą, didesnį dėmesį skirti indeterminizmui, mokslo humanizavimui, socialiniam kontekstui ir spontaniškai minties raidai.
      194  77
  • Publication
    Informuoto paciento sutikimo doktrinos samprata ir svarba sveikatos priežiūroje
    [The Concept and importance of informed consent in health care]
    research article
    Šalčiūtė-Pratkienė, Laura
    ;
    Teisės apžvalga = Law review [elektroninis išteklius]. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2013, nr. 1(10), p. 136-170
    In the past, the motif of the primary idea of informed consent lay in ethical and legal principles which further developed into the patient’s right to accept or refuse certain treatment. The possibility to agree with or to reject certain treatment or procedure(s) has been declared to be an indispensable human right based on principles of human dignity and respect of human freedom. The previously predominating paternalistic relationships between a health care specialist and a patient lose the point since the patient has become the most important and active participant in the health care process. The increase of the importance of the patient’s position provided background for the development of the principle of the patient’s autonomy. In the second part of the 20th century, autonomy became the most valuable principle in the entire developed world. The new outlook and the highlighting of the patient’s autonomy principle established... More information can be found in the article.
      1053  414