International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach / Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2014, [vol.] 15

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 9
  • Publication
    Teisėjų patiriamas stresas ir jo įveikos ypatumai
    [Stress and coping peculiarities among judges]
    research article
    Valickas, Gintautas
    ;
    Gudaitė, Urtė
    International journal of psychology: a biopsychosocial approach, 2014, [Vol.] 15, p. 91-110
    Mokslinė problema. Nors tyrėjai ir skiria gana daug dėmesio teisėsaugos pareigūnų (pirmiausia policininkų) patiriamam stresui, kol kas mažai žinoma apie teisėjų patiriamą stresą. Mūsų šalyje dar nėra atlikta tyrimų, siekiant įvertinti, kiek streso pati- ria teisėjai, kokios situacijos jiems sukelia daugiausia streso, kokias įveikos strategijas jie taiko dažniausiai. Tai yra svarbu, norint sumažinti neigiamą streso poveikį teisėjų priimamiems sprendimams, justicijos sistemos darbo efektyvumui ir teisingumo įgyvendinimui. Straipsnio tikslas – ištirti teisėjų dėl darbo specifikos patiriamą stresą, jo šaltinius ir taikomas įveikos strategijas. Metodika. Tyrime dalyvavo 98 įvairių mūsų šalies teismų teisėjai (65 moterys ir 33 vyrai). Patiriamas stresas buvo matuojamas mūsų sukurtu teisėjų patiriamo streso klausimynu. Viena jo dalis vertino įvairių stresorių sukeliamą įtampą, kita – susidūrimo su šiais stresoriais dažnumą. Remiantis tiriančiąja faktorine analize, klausimyno teiginiai buvo suskirstyti į penkias skales, kurių Cronbacho α svyravo nuo 0,875 iki 0,961. Rezultatai. Didžiausią (stiprų) stresą teisė- jams sukelia sąveika su politikais, žiniasklaida ir piliečiais, o kitos keturios situacijų grupės – vidutinio stiprumo stresą. Teisėjų patiriamas stresas yra susijęs su lytimi, teismo tipu, taip pat amžiumi ir darbo stažu. Tyrime dalyvavę teisėjai dažniausiai taiko proble- mos sprendimo, rečiausiai – vengimo įveikos strategiją, be to, kuo daugiau streso jie patiria, tuo labiau yra linkę taikyti socialinės paramos įveikos strategiją. Išvados. Remiantis gautais duomenimis galima teigti, kad patiriamas stresas teisėjams yra aktuali problema, kuriai turėtų būti skiriamas didesnis teismų vadovų dėmesys.
      93  158
  • Publication
    Bakalauro studijų studenčių suvartojamo alkoholio kiekio sąsajos su pirmųjų lytinių santykių amžiumi, lytinių santykių partnerių skaičiumi ir lytiniais santykiais apsvaigus nuo alkoholio
    [Relationship of alcohol consumption with age of sexual debut, number of sexual partners, and sexual intercourse under the influence of alcohol in female bachelor students]
    research article
    Argustaitė-Zailskienė, Gita
    International journal of psychology: a biopsychosocial approach, 2014, [Vol.] 15, p. 33-46
    Problema. 2012–2013 m. Lietuvos universitetų siūlomas bakalauro studijas pasirinko 85 305 studentai, iš jų 49 236 moterys. Jos sudarė beveik 58 proc. visų bakalauro studijų studentų. Tai nemaža visuomenės, kurios dabartinė gyvenimo kokybė ir gyvensenos ypatumai daro didelę įtaką gyvenimui ir darbui baigus studijas, dalis. Nemažai šių jaunų moterų gyvenimo kokybę nulemia lytinė jų gyvensena, kuri pradeda formuotis dar paauglystėje, mokantis mokykloje. Taip pat jaunų moterų gerovei įtakos turi alkoholio vartojimas. Neabejotina, kad tie du veiksniai sąveikauja, tačiau tyrimų, kurie analizuotų alkoholio vartojimo ir lytinio gyvenimo sąsajas, Lietuvoje išties nedaug. Šio tyrimo tikslas – įvertinti bakalauro studijų studenčių suvartojamo alkoholio kiekio sąsajas su pirmųjų lytinių santykių amžiumi, lytinių santykių partnerių skaičiumi ir lytiniais santykiais apsvaigus nuo alkoholio. Metodika. Tiriamųjų imtį sudarė 1054 Lietuvoje studijuojančios 18–24 m. bakalauro studijų studentės, internetu užpildžiusios apklausą, sudarytą iš trijų dalių: demografinių klausimų, klausimų apie lytinį gyvenimą ir skalės, įvertinančios per mėnesį suvartojamo alkoholio kiekį. Rezultatai. Daugiau alkoholio vartojančios respondentės turi daugiau lytinių santykių partnerių ir anksčiau pradeda lytiškai santykiauti; be to, respondentės, per pastaruosius metus turėjusios lytinių santykių, kurių metu buvo bent kiek apsvaigusios nuo alkoholio, suvartoja kur kas daugiau alkoholio nei tos respondentės, kurios per pastaruosius metus nebuvo turėjusios lytinių santykių apsvaigusios nuo alkoholio. Išvados. Didesnis suvartojamo alkoholio kiekis turi sąsajų su rizikingesne 18–24 m. bakalauro studijų studenčių lytine elgsena.
      80  165
  • Publication
    Kenijos Čunichinos daktaro disertacijos „Nusikaltimo aukų suvoktas teisėjo elgesio teisingumas“ (socialiniai mokslai, psichologija 06S) recenzija
    [Review of doctoral dissertation „Perceived justice behaviour of judges by crime victims“ by Kenija Čunichina (social sciences, psychology 06S)]
    research article
    Gudonis, Vytautas
    International journal of psychology: a biopsychosocial approach, 2014, [Vol.] 15, p. 139-143
    The main purpose of the dissertation study – to explore the perceived justice of judge‘s behavior that is experienced by the victims of the crime. In this review the main ideas of doctoral dissertation are discussed and questions for further development of ideas are presented. The advantages and disadvantages as well as practical implications are listed, some questioned and ideas from defence procedure are mentioned. The conclusion states that this dissertation is interesting, original and important interdisciplinary work in psychology and law, that fits all the requirements for doctoral dissertations in the field. 
      46  54
  • Publication
    Episteminė motyvacija kaip socialinių prietarų prediktorius : kognityvinio užbaigtumo poreikio ir ambivalentiško seksizmo sąsajos
    [Epistemic motivation as predictor of social prejudice : relationship between need for closure and ambivalent sexism]
    research article
    Švedas, Edvinas
    ;
    Erentaitė, Rasa
    International journal of psychology: a biopsychosocial approach, 2014, [Vol.] 15, p. 69-89
    Mokslinė problema. Negausūs tyrimai rodo, kad preferencija greitai suformuojamam, užtikrintam ir stabiliam žinojimui, aprašoma kognityvinio užbaigtumo poreikio (KUP) konstruktu, yra susijusi su priešiškais ir geranoriškais seksistiniais prietarais (Roets ir kt., 2012). Tačiau nėra aišku, kaip šis poreikis atsispindi skirtingais – ambivalentiškos ir univalentiškos – seksizmo raiškos atvejais. Tyrimo tikslas – nustatyti KUP ir seksizmo sąsajas atsižvelgiant į galimą lyties moderacinį vaidmenį. Metodai. Heterogeniška imtis (N = 187, 18–68 metų 108 moterys ir 79 vyrai, M = 26,73, SD = 8,53) užpildė atnaujintą Kognityvinio užbaigtumo poreikio (Roets, Van Hiel, 2007) ir Ambivalentiško seksizmo (Glick, Fiske, 1996) klausimynus. Rezultatai patvirtino, kad, kontroliuojant lyties efektą, aukštesni KUP įverčiai leidžia numatyti aukštesnį priešišką ir geranorišką seksizmą. Lytis moderavo tik KUP ir geranoriško seksizmo ryšį (moterų grupėje konstruktų ryšiai buvo stipresni). Skirstant imtį pagal seksizmo raišką, nustatyta, kad KUP įverčiai aukštesni tarp ambivalentiškas (skirtingai nei univalentiškas) seksistines nuostatas reiškiančiųjų, taip pat kad moterų KUP įverčiai visose seksizmo raiškos grupėse yra aukštesni nei vyrų. Išvados. Tyrimas parodė, kad moterims taikomi socialiniai prietarai gali būti aiškinami motyvaciniais žinojimo formavimo skirtumais. KUP yra aukštesnis ambivalentiško seksizmo raiškos grupėje. Rasti konstruktų ryšiai suderinami su esamais teoriniais požiūriais, kad ambivalentiškas seksizmas gali funkcionuoti kaip socialinę sistemą pateisinanti ideologija, tenkinanti episteminio stabilumo poreikį.
      74  133