Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai 2010, [t.] 14

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 29
  • Publication
    Raktažolės pelenėlės (Primula farinosa L.) genetiniai tyrimai Lietuvoje
    [Genetic sdudies of Primula Farinosa L. in Lithuania]
    research article
    Augėnaitė, Virginija
    ;
    Naujalis, Jonas Remigijus
    ;
    Žvingila, Donatas
    ;
    Meškauskaitė, Edita
    Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai, 2010, t. 14, p. 8-14
    Genetiniams skirtumams tarp keturių Lietuvos raktažolės pelenėlės (Primula farinosa L.) populiacijų nustatyti buvo panaudotas RAPD (angl. random amplified polymorphic DNA) metodas. Iš viso buvo ištirti 79 P. farinosa individai. Naudojant septynis oligonukleotidinius pradmenis, nustatyti 55 RAPD lokusai, iš kurių 16 buvo polimorfiniai. Principinių koordinačių analizės metodu (PCoA) buvo atlikta RAPD lokusų pasiskirstymo populiacijose analizė. Visos Lietuvoje tirtos P. farinosa populiacijos yra genetiškai savitos.
      42  53
  • Publication
    Vilniaus ir jo apylinkių dvarų parkų kraštovaizdžio ekoestetiniai ištekliai
    [Ecoaesthetical resources of landscape of estate parks in Vilnius and its environs]
    research article
    Pakalnis, Romas
    ;
    Jarašius, Leonas
    ;
    Sendžikaitė, Jūratė
    ;
    Avižienė, Dalia
    Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai, 2010, t. 14, p. 15-21
    2010 m. 11-koje Vilniaus ir jo apylinkių dvarų parkų įvertinti kraštovaizdžio ekoestetiniai ištekliai (regyklos ir gamtovaizdžiai). Vyrauja geros ekoestetinės kokybės (51–60 balų) regyklos ir mažai raiškūs (61 80 balų) gamtovaizdžiai. Daugumos Vilniaus rajono dvarų parkų ir jų regyklų aplinka gana apleista: vejos nešienaujamos, pamiškėse, tvenkinių pakrantėse išplitę menkaverčiai medžių ir krūmų jaunuolynai. Vaizdingi gamtovaizdžiai, atsiveriantys iš dvarų parkų regyklų, turi būti identifikuoti, sutvarkyti ir pritaikyti pažintiniam turizmui.
      54  41
  • Publication
    Miežių genetiniai ištekliai: hibridų kolekcijos ūkinių savybių tyrimas
    [Barley genetic resources: economic characteristics of hybrids collection]
    research article
    Balčiūnienė, Laimutė
    ;
    Leistrumaitė, Algė
    ;
    Vaitkūnienė, Virginija
    Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai, 2010, t. 14, p. 22-28
    Nustatyta 17 miežių hibridų ir jų tėvinių formų produktyvumas, grybinių ligų intensyvumas ir dažnumas. Tirtos grybinės ligos yra tinkliškoji dryžligė (sukėlėjas Drechslera teres (Sacc.) Shoem.) ir miltligė (sukėlėjas Blumeria graminis (DC.) Speer). Grybinės ligos plito, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų. 2005 – 2006 m. nebuvo palankūs šioms ligoms plisti. Hibridai buvo atsparesni grybinėms ligoms, derlingesni negu jų tėvinės formos tw, Hiproly ir Hassan nutans.
      29  36
  • Publication
    Trilapė bligna (Isopyrum thalictroides L.) Kamšos draustinyje
    [Habitat of rue-leaved isopyrum (isopyrum thalictrowes l.)]
    research article
    Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai = Scripta horti botanici universitatis Vytauti Magni. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, T. 14 (2010), p. 29-38
    Rue-leaved isopyrum (Isopyrum thalictroides L.) is relictic subborealic species included in Red data books of many countries. Responding to EU Communication Halting the loss of biodiversity (2006) and Lithuania Republic Plan and Strategy Halting the loss of biodiversity (1997) commit to protect biodiversity, especially rear species. Population data of rue-leaved isopyrum (Isopyrum thalictroides L.) which is found only in two habitats in Lithuania is represented in manuscript. It was processed that in both sites populations are formed of vital different age and productivity groups proliferated vegetatively and by seed. Therefore these populations are able survive naturally in processed territories. It is necessary to observe populations state and guarantee relevant for rue-leaved isopyrum (isopyrum thalictroides L.) growth habitat conditions.
      94  81
  • Publication
    Karpotųjų (Betula pendula Roth.) ir plaukuotųjų (Betula pubescens Ehrh.) beržų paplitimas pelkinėse augavietėse
    [Distribution silver (Betula pendula Roth.) and downy (Betula pubescens Ehrh.) birches in boggy sites]
    research article
    Bareika, Vytautas
    Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai, 2010, t. 14, p. 39-47
    Studies of the ecological distribution of silver and downy birches in boggy (natural and drained) sites were conducted in 45 birch stands (older than 10 years) and in 25 former clearcut areas (up to 10 years of age), where no economic measures were applied. It was found that in high fens and intermediate type bogs not only downy, but also silver birches occur, the amount of which in the species composition of birch stands decreases with increasing age of birch stands, e.g, within 2–5 yr. old birch stands silver birch comprises about one-third (30.6±3.6 %)of all birch trees. Later, with the age of birch stands, the amount of silver birches gradually decreases and in mature stands remain only individual trees (3.2±1.7 %). The species composition of birch stands (the portion of silver and downy birches in stand species composition) on natural (undrained) boggy sites is mostly preconditioned by the depth of ground water. In the first 1-3 (5) years after felling silver birches in high fens and intermediate type bogs comprise about one-third (30.6±3.6 %) of all birch trees, then in low bogs silver birches grow only in young stands up to 10 years of age, comprising 5.0 %. The ascertained variation range of birch stand species composition on boggy drained forest sites has been significantly high, reaching 50–80%. In undermature and mature birch stands, growing in drained low bogs, silver birches comprise respectively 42.8±21.5% and 62.9±8.8%, meanwhile in natural (undrained) low bogs they occur in exceptionally rare cases.
      99  90