Istorija 2006, t. 64
Permanent URI for this collection
Browse
Recent Submissions
1 - 5 of 11
-
Baltų visuomenė ankstyvųjų viduramžių pradžioje (V–VI a.)Publication[Society of the Balts at the beginning of the Early Middle Ages (5th–6th centuries BC)]research articleIstorija, 2006, t. 64 p. 5-16Straipsnyje nagrinėjamas ankstyvųjų viduramžių pradžios baltų visuomenės apibūdinimas, kunigaikščių, karo vadų ir kariaunos atsiradimo baltuose laikas, paliečiami kunigaikštiškų kapų etniškumo klausimai, gotų, hunų, avarų ir baltų santykiai naujojo Europos politinio žemėlapio formavimosi aušroje.67 68 -
Lietuvos ir JAV lietuviai verslininkai 1930–1940 metaisPublication[Lithuanian and American-Lithuanian Businessmen in 1930–1940]research articleIstorija : Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. , [T.] 64 (2006), p. 17-32In addition, businessmen in emigration were not happy about high prices of Lithuanian production. In 1935 Lithuanian food exports to the USA increased, and this caused the establishment of some small import organisations such as J. Rakštys' company Baltic Import Co. in Chicago and Amlit, Co. in New York. However, they did not meet the requirements of recognised mediators; therefore, Lithuanian producers did not consider them as important partners. Lithuanian businessmen in America, on the other hand, were not ready for direct trade transactions with Lithuania; they also expressed a wish that Lithuanian producers provided them with their production directly, without any mediators. In 1938, Litamcorp, a Lithuanian producers' company, was established in New York which claimed the responsibility of mediators, thus limiting the mediating activities of the Lithuanian businessmen in the USA. The above mentioned allows to state that in 1930-1940 the foundations for the future economic relations between businessmen in emigration and those in Lithuania were laid down.11 30 -
Komunisto revoliucionieriaus Z. Angariečio asmenybės ir veiklos bruožaiPublication[A Communist Revolutionary Zigmas Angarietis: his personality and aspects of his activity]research articleIstorija, 2006, t. 64 p. 33-39Straipsnyje remiantis Z. Angariečio atsiminimais, jo straipsniais, amžininkų atsiminimais tyrinėjama jo kaip politiko asmenybės formavimasis, pasaulėžiūros evoliucija, pateikiamas Z. Angariečio istorinės veiklos vertinimas. Atskleidžiama, kaip to meto socialinė nelygybė bei marksizmo idėjos paskatino Z. Angarietį tapti profesionaliu revoliucionieriumi, kaip 1915–1917 m.tremtis pastūmėjo jį tapti Rusijos bolševikų partijos nariu. Parodomas Z. Angariečio priešiškumas Lietuvos nepriklausomai valstybei, jo vaidmuo kuriant komunizmą Lietuvoje 1919 m., formuojant Lietuvos komunistų partijos narių bolševikinę ideologiją 1920–1937 m.32 21 -
Lietuvos vokiečių Kulturverbando ryšiai su Vokietija 1933–1940 metaisPublication[The German Cultural Association (Kulturveband) in Lithuania (1931–1940) and its relations with Germany]research articleIstorija, 2006, t. 64 p. 40-51Straipsnyje analizuojama Kulturverbando (vok. Kulturverband der Deutschen Litauens, toliau – KV), svarbiausios Lietuvos vokiečių organizacijos, ryšiai su Vokietija 1933–1940 m. Apžvelgiamas KV bendradarbiavimas su revanšistinėmis Vokietijos organizacijomis, nagrinėjama, kokią įtaką Vokietijos institucijos darė ne tik KV veiklai, bet ir visai Lietuvos (be Klaipėdos krašto) vokiečių bendruomenei. Lietuvos saugumo institucijų dokumentų analizė parodė, jog KV veikėjų bendradarbiavimo su Vokietija stebėjimas buvo sustiprintas nuo 1931 m. Straipsnyje išskiriama KV nelegali veikla: sukarinto tipo nacistinių organizacijų steigimas, nelegalios spaudos platinimas, nacistinė agitacija, slaptų duomenų perdavimas Vokietijai.Atliktas tyrimas rodo, jog Lietuvos vokiečių bendruomenė buvo politiškai aktyvi ir nelojali Lietuvai. 1933–1940 m. KV darė didžiulį poveikį Lietuvos vokiečių politinėms pažiūroms.125 21 -
1944–1953 metų partizaninio karo Lietuvoje istoriografijaPublication[Historiography of the resistance movement in Lithuania in 1944–1953]research articleIstorija, 2006, t. 64 p. 52-64Straipsnyje glaustai apžvelgiama Lietuvos antisovietinio judėjimo, 1944–1953 m. siekusio atkurti nepriklausomą valstybę, istoriografija, bandoma apibūdinti rezistencijos tyrimų rezultatus, vyraujančias interpretacines kryptis, kai kurias problemas, raidą ir tendencijas, istorikams aktualius uždavinius. Pasipriešinimo istoriografija suskirstyta į pagrindinius kokybiškai skirtingus etapus, apžvelgiami žymesni tautinio Atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpio bei išeivijos darbai. Dėl pernelyg ideologinio ir nemokslinio sovietinės istoriografijos pobūdžio jai dėmesio skirta mažiau ir ji apibūdinta tik bendrais bruožais.27 869