Socialinis ugdymas / Social Education 2009, t. 18

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 14
  • Publication
    Arts therapies as a health care profession in Latvia: education and practice
    [Menų terapija - sveikatos priežiūros profesija Latvijoje: teorija ir praktika]
    research article
    Martinsone, Kristine
    ;
    Vaverniece, Ieva
    ;
    Paipare, Mirdza
    ;
    Mihailovs, Ivans Janis
    Socialinis ugdymas, 2009, t. 18, p. 5–18
    Straipsnyje pristatoma dailės terapijos raidos koncepcija, aptariamas meno terapeuto profesijos atsiradimas, profesinių asociacijų veikla ir menų terapijos magistro studijų Latvijoje specifika. Straipsnio tikslas – supažindinti su nauju „menų terapijos“ terminu ir nauja sveikatos priežiūros profesija Latvijoje, pateikiant šių reiškinių sampratą ir sąvokas sveikatos priežiūros ir menų terapijos kontekstuose. Pristatomas pats menų terapijos procesas, struktūra, pritaikomumas, pažinimo galimybės, taip pat siekiama atskleisti menų terapijos galimybes, kurias galima panaudoti siekiant atskirų individų ir visuomenės gerovės. Menų terapija skirtingai interpretuojama įvairių šalių mokslinėje literatūroje. Tiek mokslininkai, tiek praktikai ir kitų sričių specialistai, kurių veikla susijusi su menų terapija, pateikia skirtingas šio termino sampratas. Todėl mokslinis menų terapijos pagrindimas Latvijoje remiasi integraliu-eklektiniu modeliu (Martinsone ir kt., 2008). Integralus-eklektinis menų terapijos modelis yra laikomas vienu iš esminių metodų Latvijoje. Todėl svarbia meno terapijos, kaip atskiros sveikatos priežiūros srities, atsiradimo Latvijoje sąlyga laikoma jos ribų apibrėžimas ir įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo atsiradimas stiprinant supratimą apie meno terapijos veiklą, kuria siekiama užtikrinti visuomenės gerovę plačiąja sveikatos (fizinės, protinės ir socialinės) prasme. Išvados. Patirtis, sukaupta menų terapijos srityje, leidžia daryti išvadas, kurios yra svarbios stiprinant šios profesijos statusą visuomenėje, rengiant menų terapijos specialistus ir kuriant specialistų kvalifikaciją, įvedus aukštus profesinio meistriškumo standartus. Menų terapijos profesijos prestižo stiprinimas tampa nauju šio laikotarpio iššūkiu. Menų terapeutai turi patvirtinti savo išsilavinimą (žinias ir profesionalumą) ir rasti savo vietą sveikatos priežiūros darbo rinkoje. Menų terapijos srityje sklando daug kūrybinių idėjų ir planų, tokių kaip meno terapijos doktorantūros programos steigimas ir pan. Tokie žingsniai tampa naujais iššūkiais ir praturtina visą visuomenę.
      7  17
  • Publication
    Biblioterapijos elementų taikymas, sprendžiant paauglių socialines ir pedagogines problemas
    [Usage of bibliotherapy elements when solving adolescent socio-pedagogical problems]
    research article ;
    Socialinis ugdymas : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla., 2009, Nr. 7 (18), p. 19-29, 87-98
    The article discusses the assumptions of the use of bibliotherapy elements when solving social and pedagogical adolescent problems. The research shows that students, who are defined as having no reading motivation, identify reading with a possibility to empathize with the main protagonist and relate it with development of imagination, rhetoric and other skills necessary for successful socialization. According to the theoretical assumptions of reading strategy usage and qualitative research result analysis it brings us to conclusion that pedagogues could apply bibliotherapy elements as a means to solve emotional, socio-pedagogical problems, to form person’s attitude towards himself and the world surrounding him.
      45  19
  • Publication
    Socialinėse institucijose dirbančių asmenų savijautos ypatumai
    [Peculiarities of social institution employees’ well-being]
    research article ;
    Trainienė, Olga
    Socialinis ugdymas : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla., 2009, Nr. 7 (18), p. 30-41, 99-111
    The article analyses well-being of social institution specialists at work. The attitude of the respondents to work is presented as well as evaluation of interpersonal relations of employees of social institutions. It is stated that social workers employed in social institutions assist other members of staff in solving organisationrelated problems. The reasons for well-being at work are analysed. The authors present peculiarities of interpersonal relations between employees of institutions providing social services and their executives, working conditions and work organisation. The emphasis is laid on the influence of social workers on the improvement of microclimate in these organisations.
      53  28
  • research article
    Burneikaitė, Salomėja
    Socialinis ugdymas, 2009, t. 18, p. 42–51
    Pristatoma, kaip lėlių terapijos galimybės taikomos Lietuvos lėlių teatrų veikloje. Aptariama „lėlių terapijos“ sąvoka, jos ištakos teatro istorijoje, lėlių terapijos taikymas Lietuvos lėlių teatrų projektuose, lėlininkų bendradarbiavimo su medikais patirtys. Pateikiami empirinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys, ką Lietuvos lėlių teatro praktikai žino apie tikslingą bei motyvuotą lėlių terapiją ir kaip ja remiasi savo darbe
      74  3
  • research article
    Purvinaitė, Rūta Marija
    ;
    Bružaitė, Rugilė
    Socialinis ugdymas, 2009, t. 18, p. 52–63
    Straipsnyje, remiantis atlikto tyrimo SF-36 (Gyvenimo kokybės įvertinimo klausimynas) rezultatais, siekiama atskleisti meno terapijos kaip psichinio harmonizavimo priemonės reikšmę, sprendžiant psichikos sutrikimais sergančių žmonių komunikacijos problemas, gerinant jų gyvenimo kokybę, kūrybinės saviraiškos potyrius. Tyrimu siekta nustatyti ir įvertinti psichikos ligomis sergančių pacientų, kuriems stacionare buvo taikyta meno terapija, gyvenimo kokybės pokyčius. Apklausti 212 psichikos ligomis sergantys Kauno miesto psichiatrijos ligoninių stacionare, kur vykdomi užimtumo ir meno terapijos užsiėmimai, besigydantys pacientai. Rinkti demografiniai, pagrindiniai psichikos ligos anamnezės duomenys. Šio tyrimo pasirinkimą nulėmė aplinkybė, kad Lietuvoje dar nebuvo tirta psichiniais sutrikimais sergančių žmonių aplinka, skatinanti socialinį bei kultūrinį gyvenimą, jų gydymo procese taikomos meno terapijos reikšmė. Stacionaro pacientai vidutiniškai dalyvavo 11,05 ± 0,29 užsiėmimų. Moterų ir vyrų motyvacija dažniausiai buvo vidutiniška, diagnozė tam įtakos neturėjo. Funkcinių rodiklių pokyčiai (fizinė funkcija, veiklos apribojimas dėl emocinės būklės, psichikos sveikata, energingumas / gyvybingumas, bendras sveikatos suvokimas, sveikatos pokytis) statistiškai patikimai skyrėsi tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse. Gauti duomenys parodė, kad į strategijos įgyvendinimo programą turėtų būti įtraukta meno terapija.
      20  11