Istorija 2010, t. 79, nr. 3

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 10
  • Publication
    Gintaro dirbiniai vėlyvojo romėniškojo laikotarpio bendruomenių socialinių santykių kontekste (Kurmaičių ir Žvilių laidojimo paminklų duomenimis)
    [Amber ware in the context of social relationships in the Later Roman Period (according to the excavation data from Kurmaičiai and Žviliai)]
    research article
    Bagužaitė-Talačkienė, Sigita
    Istorija, 2010, t. 79 nr. 3, p. 3-16
    Straipsnyje analizuojamos gintaro įkapės vėlyvojo romėniškojo laikotarpio dviejų bendruomenių socialinių santykių kontekste. Remiamasi Kurmaičių ir Žvilių kapinynų vėlyvojo romėniškojo laikotarpio medžiaga, kurioje gausu gintarinių įkapių. Siekiant nustatyti kapų inventoriaus vertingumą kapinynuose bei remiantis gautais rezultatais išskirti įvairaus statuso palaidotus bendruomenės narius, darbe pritaikytas skandinavų mokslininko L. Jorgenseno (L. Jørgensen) sukurtas ir aprašytas įkapių vertinimo balais metodas. Šis įkapių verčių skaičiavimo metodas parodė, kad kapas gali būti išskirtinis ne tik didesniu įkapių skaičiumi, bet ir jų tipais, medžiagomis, iš kurių įkapės pagamintos. Darbe atskleidžiamas pasirinkto metodo efektyvumas taikant jį skirtingo ištirtumo lygio kapinynams. Atlikus gintaro dirbinių analizę nustatyta, jog gintaras būdingas ne tik vaikų ir paauglių kapams, o netgi daug aukštesnio statuso suaugusiems.
      19  13
  • Publication
    Dėl prūsų vardyno medžiagos
    [On the issue concerning Prussian proper names]
    research article
    Blažienė, Grasilda
    Istorija, 2010, t. 79 nr. 3, p. 17-27
    Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą „Tarptautinėje Kazimiero Būgos konferencijoje: etimolo-gija ir onomastika“, vykusioje 2008 m. rugsėjo 26–27 d. Vilniaus universitete. Straipsnyje nagrinėjami Rytų Prūsijos senieji prūsų oikonimai, užfiksuoti Peterio Germershauze-no (Peter Germershausen) studijoje „Siedlungsentwicklung der preußischen Ämter Holland, Liebstadt und Mohrungen vom 13. bis zum 17. Jahrhundert“ („Gyvenviečių plėtra XIII–XVII a. prūsiškuose Paslenko, Milakovo ir Morongo valsčiuose“)2. [...]
      36  70
  • Publication
    Lietuvos Respublikos specialiosios (karinės) baudžiamosios teisės šaltiniai 1919–1940 metais. 1869 m. Karinių įstatymų sąvadas : recepcija ir novelizacija
    [Sources of Criminal Law of the First Republic of Lithuania. The 1869 Code of Military Laws : reception and novelty]
    research article
    Istorija : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, T. 79 (2010), p. 28-42
    The normative acts and various codes of laws of pre- Revolutionary Russia are of great interest for historians studying law since they give an opportunity to retrace the development of the legislative basis for different life spheres of the state, for instance, court statutes etc. Therefore, it should be noted that the principal source of the criminal law of the First Republic of Lithuania was the 1869 Code of criminal laws and its supplements. It was revised, and the imperfections of the 1939 and 1859 Code of laws were eliminated. The Lithuanian military courts particularly followed volumes No. 22–24 of the 1869 Code of the Criminal laws, the 1903 Criminal Code of the Russian Empire, other legal regulations that were adjusted to the aspects of the organization and competence of Lithuanian military courts within Lithuanian laws, constitution and army organization. The Code of Criminal laws was the principal legal source for the regulations of military courts (such as army court, court martial, regiment court and the officers’ court of honour), the military discipline regulations, the Punitive Code of War in Lithuania, Latvia and Estonia. The 1869 Code of Criminal laws was valid until February 1939 in Latvia and until April 6, 1938 in Estonia. In case of Lithuania, this Code was still valid until the first Soviet occupation.
      21  33
  • Publication
    Žodinė istorija ir jos taikymo galimybės buvusių Rytprūsių pokario istorijos tyrimuose
    [Oral history and its application in researches of the former East Prussia history]
    research article
    Masiliauskienė, Daiva
    Istorija, 2010, t. 79 nr. 3, p. 43-53
    Straipsnyje pristatomos žodinės istorijos metodo ypatybės, galimybės ir problemos istorijos moksle. Nagrinėjami šio metodo duomenų rinkimo, analizės, žodinių duomenų patikimumo klausimai. Apžvelgiamas žodinių duomenų aktualumas tiriant buvusių Rytprūsių teritorijų laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo.
      43  25
  • Publication
    Lietuvos ir SSRS santykių pozityvistinis vertinimas Zenono Ivinskio darbuose
    [Positive evaluation of the USSR-Lithuanian relations in Zenonas Ivinskis’ works]
    research article
    Istorija : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, T. 79 (2010), p. 54-58
    The author of the article aims to discuss Zenonas Ivinskis’ evaluation of the political relationships between the Republic of Lithuania and the former USSR and the historian’s stance on this issue. Therefore, pre-war and post–war works of this famous Lithuanian historian were taken into consideration. In the mid of 1930ies, Z. Ivinskis presented himself as both history theoretician and historiosopher. His predominant interests were the ancient period of the Grand Duchy of Lithuania, its trade relations with Prussia, medieval Lithuanian culture. Nevertheless, the twentieth century was also the object of his continuous research attention, particularly in exile. Z. Ivinskis’ works on the 20th century Lithuanian history have not yet received adequate attention and evaluation on the part of the present-day historiography researchers. Unlike O. Spengler and L. Karsavin, Z. Ivinskis did not consider Russia to be a distinct world. Following A. Toynbee’s viewpoint, he tried to define regularities in Russia’s relationship with its Western neighbours. Z. Ivinskis’ observations concerning the foreign policy of the Russian Empire and the then USSR as well as perspectives of other 20th century totalitarian regimes are of great importance, especially rethinking possible historical parallels with the present-day politics; for example, relations of the post-Soviet Russia with the Baltic states. Therefore, Z. Ivinskis’ works are of relevance for the heritage of the interwar historiography as well as give food for thought about Lithuania’s 20th century history.
      26  31