Apskaitos ir finansų mokslas ir studijos: problemos ir perspektyvos / Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives 2020, vol. 14, no. 1

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 6
  • Publication
    Globalaus portfelio turto alokacija verslo ciklų kontekste
    [Asset allocation in global portfolio over business cycles]
    research article;
    Apskaitos ir finansų mokslas ir studijos: problemos ir perspektyvos / Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives, 2020, vol. 14, no. 1, p. 1-11
    Dynamic management of investment portfolio is a key focus of each investor. Asset reallocation taking into consideration business cycles allows increasing portfolio efficiency. Previous research on asset allocation over business cycles was focused on numerous issues. It included different asset classes in portfolios and investigated various dynamic asset allocation strategies; applied different indicators for identification of turning points. This study is designed to identify asset allocation in global portfolio over business cycle using Sharpe ratio as a function of maximisation. Four phases of business cycle were identified using OECD Composite Leading Indicator: a peak, a contraction, a trough and an expansion. The global portfolio includes five asset classes (stocks, bonds, real estate, gold and commodities), and six indices representing them: S&P 500, MSCI EAFE, Barclays Capital Aggregate Bond, FTSE Nareit, Gold Spot and S&P GSCI Total Return. t-test, F-test, and fisher-z transformation test were applied to check the robustness of returns, standard deviations and correlations. The portfolio is optimised using variance-covariance matrix and Solver function. The research period is 1978-2018. The results of the study revealed that in the peak and expansion phases most of the portfolio should be allocated to stocks and gold. Gold is a safe investment as it reduces the total risk of the portfolio. Meanwhile, stocks and bonds should dominate in the portfolio during the contraction phase, while bonds and gold – during the trough phase. Extremely sharp asset reallocation is observed in the portfolio during the phases of contraction and trough: the portfolio includes only 2-3 asset classes instead of 5-6 during the expansion and peak. Both real estate and commodities have the most significant weight in the portfolio during the expansion phase. Meanwhile, real estate and commodities are not [...]
      230  175
  • Publication
    Tikrosios vertės metodo taikymas Lietuvos listinguojamose įmonėse
    [Application of the fair value method in Lithuanian listed companies]
    journal article
    Rudžionienė, Kristina
    ;
    Lukošiūnaitė, Remigija
    Apskaitos ir finansų mokslas ir studijos: problemos ir perspektyvos / Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives, 2020, vol. 14, no. 1, p. 12-23
    Tikrosios vertės metodas, nors ir sukelia daug ginčų, yra vienintelis įvertinimo būdas, kuriam skirtas atskiras apskaitos standartas. Vertinant kai kuriuos apskaitos straipsnius, jis privlao būti taikomas, o kai kada įmonėms suteikiama teisė pasirinkti. Šio straipsnio tikslas –įvertinti tikrosios vertės metodo taikymąLietuvos Respublikos listinguojamoseįmonėse. Tirti17 įmonių 2008 m., 2013 m. ir 2018 m. finansiniųataskaitų aiškinamieji raštai. Išanalizuoti tarptautiniai apskaitos standartai(TAS), pagal kuriuos listinguojamosįmonės tvarko apskaitą ir vertina turtą ir įsipareigojimus. Nustatyta, kuriestandartai reikalauja taikytitikrąjąvertę, o kuriuose –įmonėms suteikta teisė pasirinkti įsigijimo savikainą arba tikrąją vertę. Išimtinai tikrąja verte privalo būti vertinama finansinė nuoma, pajamos, išmokos darbuotojams, finansinis turtas ir įsipareigojimai, biologinis turtas, įsigytosios įmonės turtas ir įsipareigojimai bei investicijos į asocijuotąsias įmones (vėlesnio vertinimo metu). Kai TAS įmonėms leidžia savanoriškai pasirinkti vertės nustatymo metodą, dažniausiai Lietuvos listinguojamosbendrovės renkasi įsigijimo savikainos metodą. Minėtas metodas buvo taikomas visose analizuotose įmonėse visais analizuojamais laikotarpiais apskaitant nematerialųjį turtą. Tikrosios vertės metodas populiaresnis vertinant ilgalaikį materialųjį turtą: 2008 m. perkainota verte jį apskaitė 17,65 %, o 2018 m. –23,53 % analizuotų įmonių, tačiau šis metodas yra vis mažiau taikomas vertinant investicinį turtą: 2008 m. tikrąja verte investicinį turtą apskaitė 50 %, o 2018 m. –14 % analizuotų įmonių.
      397  162
  • journal article
    Klimaitienė, Rūta
    ;
    Kundzelevičius, Rolandas
    Apskaitos ir finansų mokslas ir studijos: problemos ir perspektyvos / Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives, 2020, vol. 14, no. 1, p. 24-34
    The feasibility of the application of the Time-Driven Activity-Based Costing (TDABC) method have been investigated in practice for a while now. However, there has been no research conducted in companies providing weaving services. The object of the research is the implementation of TDABC system. The aim of the research is to assess the process of implementation of TDABC in weaving service company. The paper uses cases analysis as a research method. The implementation of TDABC required different measures, while different interviews were carried out and historical data was used. The project team for TDABC implementation was created and the plan of TDABC implementation was prepared. In order to have smooth implementation of TDABC it was revealed that it is critical to evaluate challenges encountered by enterprises starting to apply the TDABC system. The main challenges which are encountered by the enterprise in the course of installing the TDABC system appeared to be: major resistance from the staff was encountered when recording the duration of each particular function. The core advantages provided by the TDABC system appeared: the analysis helped the enterprise identify the processes which should be improved by decreasing the factual time of the service for the cost drivers. The profitable products were disclosed. Herewith, the additional unused capacity was revealed.
      195  116
  • Publication
    Apyvartinio kapitalo valdymo ypatumai Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonėse
    [Peculiarities of working capital management in Lithuanian manufacturing companies]
    journal article
    Norvaišienė, Rasa
    ;
    Stankevičienė, Jurgita
    Apskaitos ir finansų mokslas ir studijos: problemos ir perspektyvos / Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives, 2020, vol. 14, no. 1, p. 45-55
    io tyrimo tikslas –ištirti Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių naudojamas apyvartinio kapitalo valdymo politikas, jų specifinius bruožus atskirose šakosebei kitimo tendencijas, sąlygotas ekonominės aplinkos pokyčių, o taip pat įvertinti ryšį tarp apyvartinio kapitalo valdymo efektyvumo ir pelningumo. Tyrimas apima didžiausių Lietuvos apdirbamosios gamybos šakų įmones. Tyrimo laikotarpis –2004–2018 m. Apyvartinio kapitalo valdymo efektyvumo analizei panaudotas pinigų apyvartos ciklas, apyvartinio kapitalo investavimo politikos koeficientas, apyvartinio kapitalo finansavimo politikos koeficientas, apyvartinio kapitalo finansavimo trumpalaikėmis banko paskolomis koeficientas. Tyrimo tikslui ir uždaviniams pasiekti naudojama rodiklių palyginamoji analizė bei koreliacinė analizė, pasitelkiant Pirsonokoreliacijos koeficientą.Atliktas tyrimas parodė, kad atskiroms Lietuvos apdirbamosios gamybos šakoms būdingos skirtingos apyvartinio kapitalo investavimo politikos. Iki 2010 m. didesnėje dalyje šakų buvo naudojama agresyvi apyvartinio kapitalo investavimo politika(tik drabužių siuvimo bei mašinų ir įrangos remonto šakoms būdinga konservatyvi apyvartinio kapitalo investavimo politika), tačiau pastarąjį dešimtmetį vis daugiau apdirbamosios gamybos šakų didina apyvartinio kapitalo investavimo politikos konservatyvumą ir skirtumai tarp šakų šioje srityje mažėja. Lietuvos pramonės įmonės laikėsi konservatyvios apyvartinio kapitalo finansavimo politikos ir ji išliko gana stabili, nepriklausomai nuo kintančios ekonominės aplinkos sąlygų. Statistiškai reikšmingas ryšystarp Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių pinigų apyvartos ciklo ir pelningumo rodiklių nepasireiškė. Silpnas teigiamas ryšys nustatytas tarp pramonės įmonių apyvartinio kapitalo investavimo politikos koeficiento ir turto pelningumo bei nuosavo kapitalo pelningumo. Silpnas neigiamas ryšys pasireiškė tarp apyvartinio kapitalo finansavimo trumpalaikėmis banko paskolomis koeficiento ir visų pelningumo rodiklių.
      267  165
  • Publication
    Vyriausiojo buhalterio lyderystės raiškos galimybėsbei sąsajossu besimokančia organizacija
    [Possibilities of leadership expression of the chief accountant and links with learning organization]
    journal article
    Šneiderienė, Agnė
    ;
    Jonuševičienė, Judita
    ;
    Budrienė, Liucija
    Apskaitos ir finansų mokslas ir studijos: problemos ir perspektyvos / Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives, 2020, vol. 14, no. 1, p. 46-57
    Straipsnyje analizuojamos vyriausiojo buhalterio lyderystės raiškos galimybėsirpristatomi atlikto tyrimo rezultatai. Intensyvios konkurencijos sąlygomis veikiančios organizacijos savo veiklos strategijose vis daugiau dėmesio skiria žinioms palankios aplinkos kūrimui. Vyriausiasis buhalteris, nuolat keliantis kvalifikaciją, dalyvaujantis priimant valdymo sprendimus, susiduria su labai sudėtingomis situacijomis, kurioms išspręsti reikalingos ne tik profesinės kompetencijos. Išryškėja šios pareigybės darbuotojo lyderystės poreikis, prisidedant prie organizacijos sėkmės užtikrinimo. Straipsnio tikslas –įvertinti vyriausiojo buhalterio lyderystės raiškos galimybes bei sąsajas su besimokančia organizacija.Straipsnis sudarytas iš trijų dalių. Pirmojoje dalyje analizuojamas vyriausiojo buhalterio teorinis lyderystės raiškos diskursas. Antrojoje dalyje pristatoma tyrimo metodika, kurios rezultatai pateikiami trečiojoje straipsnio dalyje. Vyriausiojo buhalterio lyderystės raiškainustatyti 2020 m. sausio–gegužės mėn. vykdyta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 114 vyriausiųjų buhalterių iš visos Lietuvos. Tyrimo metu nustatyta, kad vyriausieji buhalteriai nuolat kelia kvalifikaciją, tačiau su kolegomis nauja patirtimi ir įgytomis žiniomis linkę dalytis,jei pavaldinių skaičius didesnis ir kvalifikacijos kėlimas finansuojamas įmonės lėšomis. Egzistuoja koreliacija tarp įmonės dydžio ir kvalifikacijai skiriamų lėšų šaltinio. 75 proc. tyrimo dalyviųmano, jog vyriausiojobuhalterio lyderystė turi reikšmingos įtakos įmonės veiklos rezultatams, o už įmonės sėkmę atsakingi visi darbuotojai. Pastebima, kad didesnės vyriausiojo buhalterio lyderystės raiškos galimybėssudarytos didelėse įmonėse. Remiantis respondentų atsakymais, galima teigti, kad dalies tirtų įmonių vadovaiyra abejingibuhalterių lyderystės ugdymui. Siekdamiišlikti intensyvios konkurencijos sąlygomis, įmonių vadovai turėtų daugiau dėmesio skirti vyriausiojo buhalterio lyderystės raiškai, pripažinti jos poreikį bei palaikyti, nevaržyti laisvės priimti sprendimus.
      230  130