Acta litteraria comparativa, 2015, nr. 7: Laiškas literatūroje ir kultūroje

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 26
  • Publication
    À qui écrit-on quand on écrit une lettre?
    [Kam iš tiesų skiriamas rašomas laiškas?]
    research article
    Montadon, Alain
    Acta litteraria comparativa, 2015, nr. 7, p. 11-25
    Kam yra rašomas laiškas? Sau pačiam (kaip tai galbūt daro portugalė vienuolė?), kad atskleistų savo jausmus arba išsivaduotų iš savo susvetimėjimo? Rašymas yra savo tapatybės konstravimas: rašytojas tai atlieka kūrinio laboratorijoje. Rašoma numanomam adresatui (bet kokį jo veidą įsivaizduoja laiško rašytojas?) arba kitiems vaiduokliams, kaip teigė Franzas Kafka. Beje, anapus adresato slypi daug skaitytojų, nes laišką visada gali perskaityti ne tik jo tiesioginis adresatas, bet ir kiti asmenys. Keldami laiško adresato klausimą, nustembame, kokie įvairūs yra epistolinio žanro adresatai, net darosi nebeaiški bendrinė termino prasmė. Bendras visiems laiškams elementas yra adresato socialinė ir psichologinė reprezentacija. Daugelio įvairuojančių adresatų reprezentacijos leidžia patikslinti šios nuotolinės komunikacijos numanomą turinį ir formą. Laikydami tai epistoliniu menu, sekretoriai gausiai naudojasi ir etiketo, ir medžiagos vartosenos (popieriaus parinkimas, mandagumo formulės, stilius ir t. t.) kodais bei reikalavimais. Laiškas yra neapčiuopiamas žanras jį valdančių taisyklių tinkle, bet drauge jis yra be galo fragmentiškas, nes visąlaik beprasidedantis, skatinamas pamatinės melancholijos atsisveikinant su balsu, atsisveikinant su kito esatim, su išsprūstančiu laiku: tai liudija daugelis literatūrinių pavyzdžių – ar tai būtų Samuelis Richardsonas, ar F. Kafka.
      86  78
  • Publication
    La correspondance scolaire: objectifs, modalités et enjeux de l’activité épistolaire des élèves, de Célestin Freinet à nos jours
    [Susirašinėjimas mokykloje: tikslai, mokinių epistolinės veiklos formos ir būdai nuo Célestin Freinet iki mūsų dienų]
    research article
    Montadon, Christiane
    Acta litteraria comparativa, 2015, nr. 7, p. 26-40
    Célestinas Freinetas parodė, koks svarbus yra įvairių mokymo įstaigų moksleivių keitimasis laiškais, kuris, viena vertus, pralaužia mokytojo vienatvę, o, kita vertus, skatina kognityvinius įgūdžius, bendravimo ir emocinius įgūdžius, metodologinius įgūdžius ir socializacijos veiksnius. Laiškas iš tikrųjų atliepia natūralų žmogaus bendravimo poreikį, o susirašinėjimas kaip funkcinė veikla atliepia vaiko domėjimąsi ir motyvaciją, ir tai veikia jo protinius veiksmus. Be intelekto lavinimo, ši veikla turi ir jausminį matmenį. Autorius atskleidžia keitimosi laiškais sandaros modalumus, sąlygas ir reikalavimus. Du abstrakcijos lygmenys, dalyvaujantys reprezentavimo veikloje, kuria naudojasi rašymas, analizuojami remiantis Levo Vygotskio knyga Mąstymas ir kalba, atskleidžiančia raidos artimosios zonos dėsnį. Galiausiai tiriami šios epistolinės praktikos performatyvūs ir transformaciniai (individualūs ir kolektyviniai) efektai, susiję su klasės klimatu, savigarba ir pripažinimo pajautimu.
      730  216
  • Publication
    Teksto klastotės: laiškas lietuvių ir suomių istoriniame romane
    [Forgeries of the text: letters in the Lithuanian and Finnish historical novel]
    research article
    Ivanauskaitė, Jurgita
    Acta litteraria comparativa, 2015, nr. 7, p. 41-53
    Laiškas istoriniame romane galėtų būti priskiriamas slaptai (dažniausiai – fikcinei) subjektyvistinei istoriografijai. Labai svarbi ir savo raiška komplikuota yra laiško kaip tekstinės nuorodos funkcija istoriniame romane: laiške lengva suderinti realius ir fiktyvius dalykus, bet sunku juos atpažinti / atskirti. Laiškui būdingos įvairaus pobūdžio klastotės1: adresanto, turinio, adresato. Iš šiuolaikinio romano – istoriografinės metafikcijos – keleto referencinio modelio nuorodų tipų laiškas sietinas su dvejomis: tekstualizuota ekstratekstine ir hermeneutine. Pirmuoju atveju remiamasi empirine realybe, arba, anot Rimanto Glinskio, „faktiškuoju dėmeniu“ (Glinskis, 2006, 33), o antruoju pabrėžiamos fiktyvaus laiško turinio sąsajos su realia skaitytojo patirtimi, arba „prisipažinimų, jausmų atskleidimu“, taigi emociniu-prasminiu dėmeniu.
      32  67
  • Publication
    ‘Never give way in any thing to an Oriental’ – the image of the other in Anthony Trollope’s letters
    [„Niekada ir niekame nenusileisk Orientalui“ – Kito įvaizdis Anthony Trollope‘o laiškuose]
    research article
    Ludwiczak, Barbara
    Acta litteraria comparativa, 2015, nr. 7, p. 54-68
    The aim of the article is to present the image of the Other in the letters of Anthony Trollope – English writer, journalist and post office clerk as well as renowned inventor of the mailbox and reformer of the postal services. The quotation featured in the title refers to Trollope’s remark about the Egyptian politician Nubar Pasha, with whom Trollope negotiated the conditions concerning mail delivery. The first part of the paper will deal with this Postal Agreement, i.e. speed and costs of delivery and Trollope’s point of view (as an Englishman) on the matter. Cultural differences between ‘English’ and ‘Oriental’ will be highlighted as they appear in the correspondence. The article will provide insight on such issues as camel pace and the superiority of bags over paper boxes in mail delivery. A post-colonial interpretation of these issues will be presented. The second part of the article will embrace Trollope’s views on different ‘Others’ – inhabitants of British colonies, Irishmen and Xhosa people. The analysis will include any derogatory and racist remarks that can be found in the correspondence. The third part of the article will be devoted to the image of the Other in Trollope’s Letters to the Examiner (concerning Ireland) and letters from South Africa. The differences in the image of the Other as they appear in private, official and literary correspondence will be presented. A post-colonial interpretation of the sources will be provided in the last part of the paper.
      34  53
  • Publication
    Nomadic and correspondent discourses: the voyage to Orient in Nikos Kazantzakis‘s travel letters and literary work
    [Nomadiniai ir korespondenciniai diskursai: kelionė į Rytus N. Kazantzakio kelionių laiškuose ir grožinėje kūryboje]
    research article
    Karpozou, Peggy
    Acta litteraria comparativa, 2015, nr. 7, p. 69-84
    This article examines the relation of an author’s travel letters with his literary work. Travel letters are proposed as a prioritized example for the study of the formation of an “open circuit” with an author’s other oeuvres, beyond the traditional “laboratory” approach of his correspondence, according to which letters come before or after the literary work. The research is focused on Nikos Kazantzakis’s travel letters from China and Japan, written during his travel experience as a press correspondent (1935). These letters addressed to his wife have also fuelled his travel articles for the daily press Acropolis and afterwards his travelogue entitled Japan - China. A Journal of Two Voyages to the Far East and his novel entitled Rock Garden. To this corpus we could also add works in which the travel experience is treated in a rather philosophical manner, such as his piece The Saviors of God: Spiritual exercises and his epic poem The Odyssey: A Modern Sequel. In the first part through the exploitation of concepts deriving from Jacques Derrida (1987) and Gilles Deleuze (1972, 1980), the nomadism of the travel letter is examined. In this manner, a study of Kazantzakis’s travel letters and of all these texts–either originating or influenced by his travels to Asia and his interest in the Orient, is advanced as an “open circuit,” beyond any temporal and generic restrictions. In the second part, the various literary and cultural intertextual relations in his work are examined as organizing his encounters with Japanese and Chinese women in his specifically Asiatic travel experience through the archetypical “woman as Temptress” example (J. Campbell, 1949). It has been proven that a “nomadic thought” not enclosed in genres is circulated through all forms of his auctorial activity and the various correspondent forms can alternatively function as rather dynamic assemblages of his oriental travel experience.
      180  56