Ugdymo ekspertai: studijoms turi būti taikomi aukščiausi standartai
Bendradarbiaujant lietuvių ir suomių, estų, šveicarų mokslininkams, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) edukologijos mokslininkai parengė ir šiais metais pristatė pirmąsias naujos kartos pedagogikos studijų programas, kurios sulaukė ypač didelio pirmakursių susidomėjimo. Šiemet į VDU ugdymo programas stojo itin motyvuoti ir gerai studijoms pasirengę pirmakursiai, kurių konkursinio balo vidurkis yra aukštesnis už vidutinį tarp visų įstojusiųjų į Lietuvos universitetus.
VDU įkurta Švietimo akademija laikosi pažado diegti pertvarkas, kurios atitinka aukščiausius mokytojų rengimo standartus ir remiasi geriausiomis užsienio šalių praktikomis. Šiais metais bus toliau atnaujinamos bakalauro ir magistro studijų programos, į kurias priėmimas bus vykdomas 2019 m.
„Pagaliau prasidėjo konkretūs pedagogų rengimo darbai VDU Švietimo akademijoje. Nauja programų sandara, suteikianti studentui lanksčias galimybes rinktis būti vieno ar dviejų mokomųjų dalykų mokytojais, turinys, paremtas artes liberales studijų principu, suteiks platesnį išsilavinimą, ugdys būtinas kompetencijas mokytojui, dirbančiam XXI amžiuje. Siekiame sudaryti galimybes pedagogines studijas pasirinkusiems studentams dalį studijų atlikti užsienio universitetuose, pritraukti užsienio universitetų dėstytojus dirbti Lietuvoje“, – pokyčius pedagogų rengime pristato VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė.
Vilija Salienė
Rengiant programas pasitelkė Lietuvos ir užsienio ekspertus
Suomijos moksleivių mokymosi rezultatai yra tarp geriausių pasaulyje. Nors iš pirmo žvilgsnio šios šalies švietimo sistema panaši į daugelio kitų, šiauriečiai išsiskiria nuoseklumu: jie jau daugiau nei 150 metų dirba siekdami kelti mokytojo profesijos prestižą. Šiemet moksleivių gebėjimus vertinusiame EBPO PISA tyrime Suomija pateko į aukščiausius pasiekimus parodžiusių šalių penketuką.
Antro pagal dydį Suomijoje Turku universiteto prorektorė prof. Riitta Pyykkö sako, kad viena svarbiausių suomių švietimo sistemos sėkmės priežasčių – siekis, kad mokytojai turėtų tyrimų vykdymui reikalingas kompetencijas.
„Dar nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio siekėme rengti nepriklausomus mokytojus, kurie turi tyrimų vykdymo įgūdžių, užsiima tyrimais savo srityje. Visuomet tai akcentavome, tačiau šiandien ši sąlyga ypač svarbi“, – pabrėžia R. Pyykkö. Suomijos pedagogų rengimo institutuose studentai vykdo praktiką ir dalyvauja tyrimų vykdymo dirbtuvėse nuo pat pirmųjų studijų metų.
Vytauto Didžiojo universitetas, rengdamas mokytojus, taip pat akcentuoja tyrėjo kompetencijos ugdymą: būsimi pedagogai mokomi, kaip planuoti, organizuoti ir vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus bei remiantis jų rezultatais nustatyti mokymosi trikdžius, analizuoti duomenis ir grįsti jais tolesnį ugdymą.
Lietuvos edukologijos mokslininkams talkina aukščiausio lygio ekspertai ne tik iš Suomijos, tačiau ir iš kaimyninės Estijos, kurios moksleivių rezultatai taip pat yra tarp aukščiausių pasaulyje. Tyrėjai pritaria pasaulinėms pedagogikos tendencijoms – ateities mokytojai turi būti ne atskirų dalykų ekspertai, perduodantys tik siauros srities žinias, o ir tarpdiscipliniškumo skatintojai.
„Estijoje, Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse vertiname discipliną, todėl vyrauja susitelkimas ties atskirais dalykais. Reikėtų pusiausvyros: pedagogai turėtų daugiau dėmesio skirti ir bendroms didaktinėms, pedagoginėms kompetencijoms, tarpdiscipliniškumui, problemų sprendimui, tyrinėjimais grįstam mokymuisi, karjeros galimybių žinomumui ir pozityviam mąstymui“, – svarbiausius įgūdžius apibendrina Tartu universiteto Gamtamokslinio ugdymo centro vadovė, prof. Miia Rannikmäe.
VDU Švietimo akademijoje atsižvelgiama į jau įgytas universiteto patirtis, dirbant pagal visapusišką išsilavinimą suteikiantį Harvardo studijų modelį, ir geriausias pasaulines tendencijas: studijos būsimam pedagogui suteiks ne tik dalyko išmanymui reikalingas žinias, bet ir platesnes kompetencijas, kurias itin patogu įgyti laisvųjų menų (lot. artes liberales) principais besiremiančiame universitete. Būsimieji mokytojai įgys visas savo profesijai reikalingas kompetencijas – pradedant nuo probleminio mokymo(si), verslumo, kūrybiškumo ir baigiant kritiniu mąstymu bei universalaus ugdymo metodais.
Pokyčiai mokyklų ugdymo programose
Kitas iššūkis – permąstyti ne tik mokytojų įgūdžius, tačiau ir mokyklų ugdymo programas. Čia akcentai perkeliami nuo atskirų dalykų specifikos prie bendresnių žinių ir įgūdžių, tokių kaip bendradarbiavimas, skaitmeninis raštingumas ir kt.
Kaip paaiškina R. Pyykkö, Suomijoje pradėta akcentuoti ne mokymo turinį, o teigiamas emocines patirtis, kadangi, nors suomių moksleivių rezultatai sėkmingi, tačiau apklausos rodo, kad jie nemėgsta mokyklos. Dar viena naujovė – ugdymas, paremtas skirtingų dalykų integracija, arba reiškiniais grįstas mokymas (angl. phenomenon-based learning), kai skirtingų dalykų pamokas mokykloje vienija tam tikrai temai skirtingi projektai, pavyzdžiui, Suomijos nepriklausomybės 100-mečiui, klimato kaitai ir kt.
Riitta Pyykkö
„Šiuo metu Suomijos nacionalinė švietimo agentūra vykdo mokytojų rengimo programos vertinimą. Nors jis dar nepaskelbtas, aš jau turiu šiek tiek rezultatų: geriausi pasiekimai yra reiškiniais grįstame mokyme, taip pat labai pabrėžiama skaitmenizacija, nuotolinis mokymas“, – pasakoja Turku universiteto prorektorė.
Skaitmenines technologijas į mokymą aktyviai integruoja ir kaimynai estai. Šalyje veikia internetinė švietimo duomenų bazė EHIS, kurioje informacija surenkama iš maždaug 2 tūkst. švietimo institucijų: beveik visos mokyklos naudoja elektroninius dienoraščius, padedančius bendradarbiauti moksleiviams, mokytojams ir tėvams, kai kurie nacionaliniai atsiskaitymai ir egzaminai taip pat vyksta internetu.
Atsižvelgdamas į kintančius poreikius ir tendencijas, mokytojus rengiantis Vytauto Didžiojo universitetas ne tik skiria išskirtinį dėmesį būsimų pedagogų skaitmeninių technologijų valdymo gebėjimams, bet ir siūlo unikalias, tarpkryptines nuotolines bakalauro studijas: švietimo ir informacinių technologijų programą, kurią baigusiems suteikiamas andragogikos ir taikomosios informatikos bakalauro diplomas.
Pasak VDU Inovatyvių studijų instituto darbuotojos Estelos Daukšienės, nuotolinės studijos leidžia įgyti technologijų žinias greta pasirinktos specialybės ir yra itin patogios siekiantiems suderinti studijas su darbu arba gyvenantiems užsienyje. „Paskaitos vyksta vakarais, daromi vaizdo įrašai, kuriuos galima bet kada peržiūrėti – jei negali dalyvauti tiesiogiai. Visa medžiaga prieinama nuotoliniu būdu, o atvykti į universitetą užtenka 1-2 kartus per semestrą – tai itin patogu užsienio lietuviams“, – paaiškina E. Daukšienė.
Sėkmės priežastis: visų dalyvių įsitraukimas
Tiek suomių, tiek estų, tiek lietuvių ekspertai sutinka, kad vienas esminių žingsnių pažangos link yra bendradarbiavimas – tarp pedagogų, dėstytojų, moksleivių, studentų ir tėvų. Suomijoje vienas pagrindinių būdų užtikrinti aukštą švietimo kokybę yra atsižvelgti į studentų ir absolventų atsiliepimus, nuolat vykdant jų apklausas. Diskusijose dėl švietimo ateities aktyviai dalyvauja jaunimas.
„Kiekvienoje darbo grupėje, komitete ar universiteto taryboje visuomet dalyvauja studentai – taip buvo nuo pat 8-ojo dešimtmečio. Trečdalį narių privalo sudaryti studentai. Jų įsitraukimas Suomijoje toks stiprus, kad net nacionalinė studentų sąjunga yra žymiai galingesnė už dėstytojų sąjungą. Kai kurie ministrai yra buvę studentų atstovybių nariai“, – sako Turku universiteto prorektorė R. Pyykkö, savo studijų laikais taip pat buvusi fakulteto tarybos nare.
Vilma Bačkiūtė
Analogiškas bendradarbiavimas gali būti efektyvus ir vidurinių mokyklų lygmenyje. „Moksleiviai ir tėvai turėtų jausti, kad mokyklos atitinka jų socialinius, kultūrinius ir bendruomeninius lūkesčius. Todėl norime išbandyti bendradarbiavimą kaip mokymo strategiją: taip užtikrinsime, kad tėvai ir moksleiviai supranta, kaip stebima ir matuojama jų pažanga, padėsime jiems tobulėti greičiau“, – tikina LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė.
