VDU Pasaulio lietuvių universitetas (PLU) – tai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) veikla, skirta pasaulio lietuvių mokslo, kūrybos ir intelektualinės diskusijos puoselėjimui. Tai platforma, kurios projektais, iniciatyvomis ir sumanymais siekiama tęsti prof. Algirdo Avižienio, prof. Broniaus Vaškelio, Valdo Adamkaus, prof. Kęstučio Skrupskelio ir kitų, prie universiteto atkūrimo prisidėjusių pasaulio lietuvių 1989 m. pradėtus darbus, puoselėti anuomet keltas idėjas.
Šiuo pavyzdžiu vedinas VDU siekia kurti erdvę akademinės ir intelektualinės pasaulio lietuvių bendruomenės bendrabūviui, sudaryti palankias sąlygas pasaulio lietuvių profesūros vizitams, jų patirties bei išminties sklaidai, kviesti intelektualinei diskusijai, keliančiai lietuvių diasporos tapatybės, paveldo pažinimo, bei šiandieninės lietuvių migracijos klausimus.
Svarbios VDU Pasaulio lietuvių universiteto veiklos sritys yra diasporinis ugdymas, lietuvių diasporos virtualaus archyvo kaupimas, dėmesys pasaulio lietuvių mokslininkams ir tyrėjams, studentams, ugdyti ir ugdytis siekiantiems pasaulio lietuviams, pasaulio lietuvių istorijai.
Prieš dešimt metų, VDU Pasaulio lietuvių universitetui (PLU) pradėjus veiklą, buvo išleistas Mykolo Drungos redaguotas PLU žurnalas. Šiais metais, minint PLU veiklos dešimtmetį, pristatome antrąjį PLU žurnalą „Jungtys“.
Šia proga kovo 1 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyko žurnalo sutiktuvės, kuriose dalyvavo žurnalo redaktorės Ingrida Dačiolienė ir Gerda Pilipaitytė, apie Pasaulio lietuvių universiteto veiklų prasmes kalbėjo prof. Egidijus Aleksandravičius, Argentinos lietuvis Martinas Parselis prisiminė V. Kavolio profesūros dėstymo vizito patirtis, o savo šeimos migracijos istorija dalijosi žurnalo viršelio herojus, Amerikos lietuvis Ramutis Kiparskis.
Renginį moderavo prof. Dalia Kuizinienė.
Žurnalą skaityti galite lietuvių ir anglų kalbomis internetu, Lietuvos bibliotekose, o įsigyti kviečiame Vytauto Didžiojo universitete, K. Donelaičio g. 52-313.
Dėl galimybės žurnalą gauti paštu, kviečiame rašyti gerda.pilipaityte@vdu.lt
PLU mediateka - tai paskaitų, interviu, dokumentinių filmų, diskusijų kolekcija, apimanti lietuvių diasporos istoriją, antropologiją, kultūrą, literatūrą bei VDU Pasaulio lietuvių universiteto veiklas. Susipažinti.
Siekiant įprasminti 2018 m. kaip Pasaulio lietuvių metus, VDU Pasaulio lietuvių universitete rengtos diskusijos, skirtos apmąstyti šiandininę lietuvių diasporos, pasaulio lietuvių bendrabūvio situaciją, lietuvių migracijos bei šiandieninių migrantų tapatumų klausimus.
Surengtos diskusijos:
Kiti pokalbiai:
VDU Pasaulio lietuvių universitetas (PLU) kviečia organizuoti veiklas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovybėje Vilniuje, esančioje Žygimantų g. Tai išeivijos lietuviams Liūtui ir Francoise Mockūnams priklausiusi erdvė (butas) po vyro mirties F. Mockūnienės valia 2010 m. padovanota Vytauto Didžiojo universitetui. Tais pačiais metais, siekiant įprasminti L. Mockūno atminimą, jo indėlį į išeivijos ir Lietuvos visuomeninį gyvenimą, įsteigta ir L. ir F. Mockūnų stipendija VDU studentams.
Daugiau nei du dešimtmečius Mockūnai globojo į Čikagą iš Lietuvos atvykusius mokslininkus, tyrėjus, akademikus, menininkus. Devynerius metus šeimai priklausiusiame lietuviškajame „Nidos“ restorane, o vėliau pačių Mockūnų namų aplinkoje vykę susitikimai, užsimezgusios bendrystės ir draugystės, pas Mockūnus besilankiusiųjų pasakojimuose, kartkartėmis įgaudavo „Nidos klubo“ vardą.
Iš Lietuvos atvykę rašytojai, žurnalistai, aktoriai, krepšininkai, VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslininkai Egidijus Aleksandravičius, Daiva Dapkutė, Dalia Kuizinienė, istorikas Alfredas Erichas Sennas, Jolanta ir Leonidas Donskiai – tai tik kelios iš daugelio Mockūnų globotų asmenybių, liudijančių L. ir F. Mockūnų kilnumo dvasią, nematomą pagalbą atgimstančiai Lietuvai.
Minint Lietuvos universiteto 100-metį, 2022 m. spalio 27–29 dienomis, Vytauto Didžiojo universitete vyko VDU Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) simpoziumas.
Įkvėptas 1969 m. JAV lietuvių bendruomenėje gimusios Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumų tradicijos ir siekdamas įprasminti Lietuvos Universiteto 100-metį, VDU kvies Lietuvos ir pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos atstovus diskusijoms apie Lietuvos universiteto tradicijos reikšmę Lietuvai ir lietuvių išeivijai; apie paskutiniųjų metų visuotinius įvykius bei jų įtaką studijoms universitete, pasaulio lietuvių mokslui, menui ir kūrybai.
Pranešimus plenarinių sesijų metu skaitė: prof. Saulius Geniušas (Kinija), Ann Senn (JAV), dr. Mykolas Drunga (Lietuva), Indrė Grigaravičiūtė (Norvegija), dr. Indrė Čuplinskas (Kanada), dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (Lietuva), dr. Andriy Nahachewsky (Kanada), dr. Judita Sedaitis (JAV), Kristina Dryža (Lietuva / Australija), prof. Gediminas Karoblis (Lietuva / Norvegija), Rimas Čuplinskas (Lietuva), Domas Boguševičius (Lietuva).
Vytauto Didžiojo universitetas spalį skelbia lietuvių diasporos mėnesiu ir kviečia skirti dėmesio lietuvių diasporai – jos istorijai, bendruomenių, lituanistinių mokyklų veiklai bei diasporos jaunimui aktualioms studijoms Vytauto Didžiojo universitete.
Tai renginių ciklas, apjungiantis VDU, kitų organizacijų, institucijų ir pavienių mokslo ir kūrybos atstovų iniciatyvas, susijusias su lietuvių diasporos tematika... plačiau
„Mano šeimos pasakojimai Lietuvoje ir pasaulyje“ – tai Vytauto Didžiojo universiteto neformalaus ugdymo programa, skirta Lietuvos pagrindinėms, vidurinėms ir užsienio lituanistinėms mokykloms. Programos tikslas — stiprinti lietuviškąjį tapatumą ir ugdyti lietuvių, kaip diasporinės tautos sampratą.
Programa sudaryta visiems mokslo metams ir yra skirta įvairaus amžiaus moksleiviams. Ji apima asmeninės genealogijos, šeimos, miesto, šalies istorijų ir lietuvių migracijos temas. Tokiu būdu siekiama ugdyti vaiko gebėjimą tapti savo šaknų tyrėju, sieti didžiuosius ir mažuosius pasakojimus, suvokti lietuvių pasklidimo pasaulyje istoriją ir šiandieninę lietuvių diasporos situaciją... plačiau
Tai Vytauto Didžiojo universitete dėstytomas įvadinis kursas, skirtas platesnei, nespecializuotai auditorijai – visiems besidomintiems ar norintiems domėtis lietuvių, įsikūrusių už Lietuvos valstybės ribų, istorija.
Studijų metu nagrinėjamos lietuvių migracijos ir gyvenimo plačiajame pasaulyje aplinkybės atsirems į platų temų lauką, kuriame kartu galės skleistis ir asmeninės paties studijuojančiojo ar jo artimiausios aplinkos istorijos... plačiau
Siekiant stiprinti lietuvių diasporos akademinės ir intelektualinės bendruomenės protų tinklą ir bendradarbiavimą su universitetais, VDU Pasaulio lietuvių universitetas skatina ir inicijuoja pasaulio lietuvių profesūros dėstymo vizitus, partnerystes bei bendras veiklas.
Viena tokių veiklų - Vytauto Kavolio tarpdisciplininė profesūra – tai bendradarbiavimo programa, skirta kviestinių lietuvių diasporos dėstytojų vizitams Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Ja siekiama stiprinti tarpdisciplininį požiūrį studijų programose ir ryšius su lietuvių diasporos akademine bendruomene.
Siekiant atkreipti Lietuvos visuomenės ir užsienio šalyse gyvenančių tautiečių dėmesį į lituanistinio švietimo užsienio šalyse svarbą, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriais kiekvienų metų kovo mėnesį rengia Lituanistinio ugdymo forumą.
Pirmasis lituanistinio ugdymo forumas įvyko 2021 m. kovo 12 d. Jame buvo keliami klausimai, ar Lietuvos strateginis interesas turėtų būti, kad kuo daugiau lietuvių vaikų ir jaunimo, gyvenančių užsienyje, galėtų mokytis lietuvių kalbos? Kokią paramą reikėtų suteikti lituanistinėms mokykloms ir ar lietuvių kalba yra vertybė? Taip pat, kaip pasiekti tėvus, kurių vaikai nesilanko lituanistinėse mokyklose ir kaip sugriauti egzistuojančius lituanistinio ugdymo ir dvikalbystės mitus?
Antrajame lituanistinio ugdymo forume, kuris vyko 2022 m. kovo 19 d. apžvelgti ir įvertinti per pastaruosius metus lituanistinio ugdymo srityje atlikti darbai ir kokie pirmojo forumo deklaracijos punktai buvo paversti konkrečiais darbais. Šio forumo programoje dėmesys buvo skiriamas užsienyje gyvenančių tėvų motyvų dėl lietuvių kalbos perdavimo vaikams psichologinei analizei.
Trečiasis forumas vyko 2023 m. kovo 17 d. LR Seime ir nuotoliniu būdu. Programoje buvo akcentuojama tai, jog lituanistinė mokykla yra įdomi, kokybiška ir aktuali. Siekiant dar labiau atkreipti tėvų dėmesį, buvo aptariami kūrybingiausi lietuvių kalbos mokymo būdai, metodų ir priemonių įvairovė bei kokią naudą teikia mokyklų baigimo ir kalbos lygio nustatymo pažymėjimai.
Forumus organizuoja:
Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Lietuvos Respublikos ambasada JAV, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija, Lituanistinių mokyklų asociacija... plačiau
Kiekvieną vasarą Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija organizuoja intensyvias lituanistinės studijas, į kurias kviečiami užsienio lietuvių mokytojai, dirbantys lituanistinio švietimo įstaigose (lituanistinėse mokyklose) užsienyje su ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikais ir (ar) suaugusiais. Taip pat kviečiami Baltistikos centrų, Lituanistinių centrų dėstytojai. Lituanistinės studijos vyksta hibridiniu būdu: virtualiai ir kontaktiniu būdu Vilniuje.
Lituanistinės studijos yra puiki galimybė susipažinti su aukščiausio lygio pedagogų rengimu, siūlomu Vytauto Didžiojo universitete. Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos ekspertai jau keletą metų iš eilės skiria aukščiausius įvertinimus VDU vykdomoms pedagogikos studijoms. Harvardo universiteto laisvųjų menų studijų sistemą Lietuvoje pritaikęs VDU išskirtinį dėmesį skiria tarpdiscipliniškumo principui, kuris akcentuojamas ir įvairias mokslo sritis derinančiose studijų programose... plačiau
2021 m. Vytauto Didžiojo universitetas, bendradarbiaudamas su LR ambasada Airijoje ir LR Užsienio reikalų ministerija ėmėsi koordinuot informacinę kampaniją, skirtą tėvų išeivijoje švietimui dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos.
Siekiant, kad kuo daugiau išeivijos vaikų galėtų mokytis lietuvių kalbos, lituanistinių mokyklų mokytojai ir kiti lituanistinio ugdymo praktikai buvo kviečiami dalinis savo įžvalgomis ir patarimais apie tai, kas labiausiai motyvuoja tėvus leisti vaikams mokytis lietuvių kalbos – praktinė kalbos mokėjimo nauda, ar tautiškumo, šeimos vienybės ir meilės gimtajai kalbai motyvai... plačiau.
Lietuvos Respublikos Seimui 2019-uosius paskelbus Pasaulio lietuvių metais, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Pasaulio Lietuvių Bendruomene, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvių fondu kvietė į XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą, kuris vyko lapkričio 14–16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.
Šis 2019 m. metų renginys – jubiliejinis. Jis pratęsė prieš 50 metų (1969-aisiais, Čikagoje, JAV) pradėtą tradiciją.
Tarp svarbiausių Simpoziumo programos prioritetų – Lietuvai aktualiausių klausimų aptarimas kartu su Lietuvos ir pasaulio lietuvių akademine ir intelektualine bendruomene. Renginys kvietė atsigręžti į pasaulio lietuvių kūrybą – dailę, literatūrą, muziką ir kt. – kaip į itin vertingas pažinimo sritis; siekė sujungti skirtingas pasaulio lietuvių kartas, skatinti ryšius tarp jaunųjų mokslininkų ar kūrėjų ir kitų kartų diasporos atstovų.
XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS), akcentavo bendros pasaulio lietuvių akademinės išminties svarbą – buvo aptariami bendrieji Lietuvos ir lietuvių tautos likimo klausimai mokslo, kūrybos, ekonomikos bei demografijos srityse.
Simpoziumo programą sudarė keturios viena po kitos sekančios plenarinės sesijos su iš jų išplaukiančiomis diskusijomis, skirtomis išplėtoti sesijose aptartas temas... plačiau
VI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo pranešimus nuo šiol galima ne tik peržiūrėti, bet ir perklausyti. Sutrumpinti ir maloniam klausymui atrinkti pranešimai prieinami VDU Pasaulio lietuvių universiteto intenetinėje svetainėje, Spotify bei Anchor.fm platformose.
Projektą vykdė VDU Pasaulio lietuvių universitetas ir Pasaulio lietuvių bendruomenė. Projektą rėmė Lietuvių Fondas.
UNIVERSITETŲ IR MOKSLO ŽMONIŲ MISIJOS
KAS MANOMĖS ESANTYS? KUO NORIME BŪTI?
GEOPOLITINIAI IŠŠŪKIAI IR LIETUVOS MOKSLAI
ŽINIASKLAIDA, INTELEKTAS, KŪRYBA
KAS LEMS BŪSIMĄ LIETUVIŲ TAPATYBĘ?
Studija „Lietuvių jaunimas Jungtinėje Karalystėje: grįžimo į Lietuvą nuostatos“, pristato Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo reemigracijos nuostatų tyrimą, kartu įtraukiant platesnį lietuvių jaunimo migracijos ir reemigracijos tendencijų kontekstą.
Remiant Jaunimo reikalų departamentui (JRD) tyrimą vykdė Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga (JKLJS) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Pagrindinis tyrimo tikslas buvo tirti Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo grįžimo į Lietuvą nuostatas, stengiantis išsiaiškinti, kas skatina sugrįžti ir kas nuo tokio sprendimo sulaiko... plačiau
2017 m. Kauno Vienybės aikštėje pradėtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybos, tad žemė tapo „laisva“. Kilo idėja padovanoti „laisvos žemės“ pasaulio lietuviams.
Laisva žemė – tai daugiasluoksnė metafora, per meninę asociaciją susiejanti keletą simboliškai svarbių dalykų. Taip, tai žiupsnelis žemės iš svarbiausios Šimtmečio aikštės bei Kristaus Prisikėlimo bažnyčios papėdės. Kadaise mūsų protėvių kartos išeiviai pasiimdavo gimtosios dirvos grumstelį su savimi – į begalybę, iš kurios dažniausiai negrįždavo. Dabar laisvasis pasaulis gali susisiekti, kad tik mūsų visų pasaulio lietuvių jausmai ir atmintys netrukdytų susikalbėti.
Žemės sauja iš Vienybės aikštės dabar tampa didaktinio meninio projekto dalimi, tačiau juk galima įsivaizduoti ją išbarstytą Pietų ar Šiaurės Amerikos, kitų žemynų lietuvių kolonijų centruose. Juk gali joje įsišaknyti nauji atminties sodinukai, juk gali pražysti gražiausi pasaulio lietuvių bendrabūvio žiedai, sunokti įpareigojančio solidarumo vaisiai.
Pasaulyje, kuriame viskas tampa įmanoma, šis meninis judesys yra it koks pakvietimas Vasario 16-osios Respublikos šimtmečio proga atverti širdis vieni kitiems ir pajausti kitą lietuvį kaip savo tėvynės atspindį.
Prof. Egidijus Aleksandravičius
