Verslininkė V. Ribinskaitė: tai – universiteto indėlis

Apie verslą nesvajojo

„Ne, tikrai niekada nesvajojau tapti verslininke“, – atvirai sako jau antrą verslą bepradedanti V.Ribinskaitė. Moteris puikiai prisimena vieną pirmųjų Vytauto Didžiojo universiteto paskaitų. Dėstytojas pirmakursių paklausė, kiek iš jų nori sukurti savo verslą, į viršų pakilo keturios rankos, tačiau V. Ribinskaitė prie tų ryžtingųjų tada neprisijungė.

„Universitete svajojau dirbti korporacijoje. Norėjau dirbti ten, kur saugu, kaip tada įsivaizdavau. Tačiau svajones teko keisti, o svarbiausia – derinti su ankstyva motinyste“, – pasakojo moteris, pabrėždama, kad motinystė – taip pat vienas iš veiksnių, paskatinusių nuosavo verslo pradžią.

Lojalumas idėjai

Ilgainiui V. Ribinskaitei kilo mintis atidaryti, ko gero, vieną pirmųjų konceptualią geros kokybės vaikiškos produkcijos parduotuvę Lietuvoje. „Iš pradžių buvo nuspręsta prekiauti atvežtine produkcija, tačiau tai nebuvo tik drabužėliai. Mūsų parduotuvėse galima įsigyti ir žaislų, ir vaikiškos technikos. Vis dėlto, prabėgus kuriam laikui, teko kiek keisti verslo modelį – galvoti apie gamybą“, – apie pirmuosius verslo žingsnius pasakojo V. Ribinskaitė.

Priežastis, pastūmėjusi gamybos link, pasak moters, labai paprasta – aplinkybės, ekonominė krizė. „Atėjo toks laikas, kai klientai pradėjo neįpirkti mūsų produkcijos, taigi pradėjome galvoti, kaip tai išspręsti. Sukome galvą, kaip sumažinti kainą ir pagelbėti tiek jiems, tiek sau. Natūralus atsakymas buvo – gaminti produkciją patiems. O toliau – tik sunkaus darbo, lojalumo savo idėjai, nuoširdumo ir ryžto klausimas“, – savo sėkmės formule dalijosi verslininkė.

Suklupus, kuo greičiau pakilti

V. Ribinskaitė siūlo negąsdinti jaunimo pabrėžiant, kad verslas yra labai sunkus ir atsakingas žingsnis. „Taip, tikrai nėra lengva – ant pečių krinta didžiulė atsakomybė už savo, o vėliau ir kitų gerovę, o ir grąža dažnai būna vėlesnė nei samdomame darbe. Tačiau, sėkmės atveju – finansinis ir emocinis pasitenkinimas kur kas didesnis, o net ir nesėkmė garantuoja neįkainojamas pamokas! Be to, savas verslas yra bilietas į laisvę – fizinę, o dažnai ir kūrybinę, kurios paprastai nenusipirksi korporacijoje.“

Visiems, svajojantiems kurti savo verslą, moteris patarė giliai įkvėpti ir išdrįsti. „Nėra nieko neįmanomo. Visos svajonės yra pasiekiamos. Reikia tik jas „sulaužyti“ ir išskaidyti gabalėliais – nedideliais žingsneliais. O tada po truputį juos žengti“, – ryžtingai kalbėjo ji.

Be jokios abejonės, bus visko, perspėjo V. Ribinskaitė, tačiau svarbiausia – nepamiršti tikslo ir neprarasti optimizmo. „Bus kliūčių, akligatvių. Teks keistis. Teks pralaimėti, laimėti, kristi ir keltis. Tačiau ilgainiui vis tiek atsidursit ten, kur turit būti. Svarbu nenustot žengti tų žingsnelių. Aš ir pati vis dar mokausi suklupus kuo greičiau pakilti. Ir įveikti tą papildomą mylią užuot sėdėjus. Kuriant savo verslą labai svarbu pasiryžti žengti dar vieną žingsnelį ir dar, net kai visi jau ilsisi. Taip po truputį ir artėji prie tikslo“, – kalbėjo verslininkė.

Paklausta, ką savo verslo kelyje keistų, V. Ribinskaitė atsakė paprastai: „Mažiau krimsčiausi dėl nesėkmių, kiekvieną pralaimėjimą priimčiau kaip pamoką, naują galimybę, ir mažiau dairyčiausi į šonus, ypač lygindama save su kitais“.

„Už tai, kas dabar esu, vis dėlto turbūt esu dėkinga universitetui. Visuomet liksiu dėkinga VDU už tuo metu mums pasiūlytą plačią studijų programą. Ne tik už specializuotas verslo žinias, bet ir turtingą kalbų katedrą, meno istorijos, astronomijos ir daugybę kitų disciplinų, galimybę mokytis užsienyje. Visa ta patirtis dabar man labai naudinga. Būtent todėl sakau, kad šiandien esu, kur esu, taip pat ir dėl pasirinkto universiteto“, – kalbėjo moteris.