VDU trečią kartą vyko „Negalios forumas: įtraukus aukštasis mokslas“

Gegužės 22 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), įgyvendindamas „Įtraukių galimybių universiteto“ negalios politiką, surengė jau trečiąjį „Negalios forumą: įtraukus aukštasis mokslas 2024“. Jau tradicija tapusiame renginyje dalyvavo Lietuvos aukštojo mokslo ekspertai, turintys patirties siekiant sudaryti tinkamas sąlygas ir didinant aukštojo mokslo prieinamumą asmenims su įvairia negalia ar individualiais poreikiais.

Tardama įžanginį sveikinimo žodį, VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė akcentavo, kad universitetui visų pirma rūpi studentas: „Istorinės aplinkybės lėmė, kad Vytauto Didžiojo universitetas turėjo būti uždarytas sovietų valdžios, bet vertindama iš šiandienos perspektyvos, aš matau tai kaip galimybę, nes VDU galėjo atsikurti vakarietiškų tradicijų pagrindu, taikant artes liberales modelį. O kaip matome jau dabar, švęsdami atkurto universiteto 30-metį, šis modelis leido mums vystyti studijų politiką, orientuotą į studentą. VDU pagrindas yra tai, kad studentas yra mūsų vertybė ir mes turime vykdyti visus veiksmus, kad jis čia ne tik jaustųsi kaip namie, susirasti draugų, megztųsi tinklaveika, bet ir sugrįžtų – mes laukiame visų sugrįžtančiųjų su gerąja patirtimi. Ir šiandien aš čia matau ir studentų, ir partnerių, ir alumnų, ir tai sako, kad mums visiems iš tikrųjų labai rūpi įtraukaus universiteto tema.“

Dr. Simona Pilkienė

Atidarydama šių metų „Negalios forumą“, VDU negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė ragino forumo dalyvius pasidalinti turimomis patirtimis ir diskutuoti, juk „to ir siekiame – ne tik pristatyti, ką universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose jau turime ir ką jau žinome. Dar svarbiau yra tai, ko dar nežinome ir ką galėtume keisti ir padaryti, kad įtrauktis aukštajame moksle didėtų ir būsimi studentai su negalia galėtų laisvai rinktis studijų programas.“

Miglė Janušauskaitė

Savo pranešime Indrė Širvinskaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininko pavaduotoja, o taip pat ir šių metų „Negalios forumo“ moderatorė, apžvelgė pagrindinius faktorius, kaip moksleiviai su negalia renkasi studijas. I. Širvinskaitė pabrėžė ir kokybiško profesinio orientavimo trūkumą: „Kiek mes žinome iš įvairių tyrimų, studentų su negalia situacija Lietuvoje labai lėtai keičiasi, ar net keičiasi į blogesnę pusę. Studentų su negalia vis mažėja, ir nėra aiškaus paaiškinimo kodėl. Tačiau žinome, kad asmenys su negalia su kliūtimis susiduria kiekviename profesinės tapatybės formavimosi etape ir jiems labai trūksta kokybiško profesinio orientavimo.“

Indrė Širvinskaitė

Apie vieną iš tokių kliūčių, t. y. konspektavimo paslaugų poreikį studentams su klausos negalia ir šių paslaugų trūkumą, pasakojo Vaida Lukošiūtė, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė ir VDU dėstytoja, taip pat ir VDU studentė. Vaida akcentavo, kad kurtieji ar neprigirdintieji į universitetus ar kitas aukštąsias mokyklas neretai nestoja vien todėl, kad jose nėra konspektavimo paslaugų. „Žinau, kad Lietuvoje turime tikrai daug jaunų, gabių žmonių, kurie svajoja apie aukštąjį mokslą, bet saugodami save, žinodami, kaip bus studijų metu, į aukštąją mokyklą nestoja. Tikiuosi, kad ne tik VDU, bet ir kituose universitetuose atsiras konspektuotojo paslauga ir moksleiviams atsiras motyvacija stoti, ir jų bus daugiau.“

Vaida Lukošiūtė

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus savo pranešime aptarė studentų profesinio tapatumo pasirinkimo iššūkius, juos apžvelgdamas per Europos studentų sąjungos perspektyvą. Kaip vieną iš esminių įtraukios mokymosi aplinkos aspektų P. Vaitiekus įvardijo tai, kad „studentams neturėtų reikėti įrodyti savo individualių poreikių ir turėtų pakakti vieno kreipimosi, kad viso studijų proceso metu būtų sukuriamos prieinamos sąlygos.“ Tačiau šio aspekto įgyvendinime, žvelgiant per Europos studentų sąjungos perspektyvą, kliūtimis tampa prieinamumas ir informacijos trūkumas: „Ne visi studentai, susiduriantys su sunkumais, turi oficialias diagnozes, ir daugelis studentų savęs nemato kaip turinčių individualių poreikių, todėl apie jiems prieinamas pagalbos priemones jie tiesiog nežino.“

Paulius Vaitiekus

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos bendraįsteigėja, edukologė, lektorė ir karjeros specialistė Elmyra Damonskienė pristatė pranešimą tema „Ugdymo proceso dalyvių sinergija karjerai“, jame minėjo ir įvairius realius pavyzdžius, kai asmenų jų negalia nesustabdė siekti aukštumų ir profesinių tikslų. „Pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, mes kiekvienas turime teisę į sveikatą, teisę į mokslą. O studento su negalia stiprus „stuburas“ tame, kad jis sugeba veikti neužtikrintumo sąlygomis.“

Elmyra Damonskienė

Paskutiniame forumo pranešime VDU Karjeros centro vyr. koordinatorė ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė Daiva Pugevičienė kalbėjo tema „Veiksniai, darantys įtaką mokinių profesiniam apsisprendimui. Praktiniai pastebėjimai“ ir dalinosi savo patirtimi, kurią sukaupė konsultuodama moksleivius ir studentus, su negalia ar be jos, karjeros klausimais. „Viena iš didelių problemų, kurią matau – tai, kad tėvai savo vaikus, turinčius negalią ar individualius poreikius, orientuoja patys neturėdami daug informacijos. O aukštųjų mokyklų specialistams, dirbantiems įtraukties klausimais, svarbu informuoti ir tėvelius, ne tik pačius studentus. Tad mieli žmonės, kurie dirbate su tais jaunais žmonėmis su negalia ar be negalios, darbo tvarka ir taisyklė ta pati: matyti žmogų, matyti jo stiprybes, suteikti visą informaciją apie jo galimybes, jokiu būdu nediagnozuoti, nevertinti ir nesakyti, kad tau geriau čia ar čia, tiesiog klausti – ko jis nori, užduoti tokius klausimus, kad jis pats pagalvotų apie save, įsivertintų ir teisingai pasirinktų.“

Daiva Pugevičienė

Diskusijos „Asmenų su negalia / individualiais poreikiais pasirinkimas studijuoti aukštojoje mokykloje: ar studijų krypties pasirinkimas – vienintelis iššūkis?“ metu forumo dalyviai aptarė kliūtis ir iššūkius, su kuriais asmenys su negalia, rinkdamiesi studijas, susiduria. Įvairių aukštųjų mokyklų atstovai, studentai su negalia, kiti ekspertai ir tema suinteresuotieji diskutavo ir aptarė įvairius aspektus, kurie neretai užkerta kelią asmenims su negalia stoti į aukštąjį mokslą. Prie diskusijos nuotoliu prisijungęs VDU profesorius, buvęs Jungtinių tautų Žmonių su negalia teisių komiteto vicepirmininkas prof. dr. Jonas Ruškus pabrėžė ir kitą svarbią problemą: „Su negalia susietų tapatybių įvairovė yra labai didelė – nuo fizinės negalios, klausos, regos sutrikimų iki psichosocialinės negalios, disleksijos, autizmo, lėtinių ligų – todėl ir lyginti darbingumo / dalyvumo procentais ne visada galima, nes jie neatspindi realių poreikių pritaikyti studijų aplinką, tai sukelia dideles asmenų su negalia atpažinimo aukštojoje mokykloje problemas.“ Diskusijos dalyvių išsakytos mintys ir įžvalgos patvirtino mintį, kad nors aukštąjį mokslą stengiamasi daryti įtraukų, tačiau aukštosioms mokykloms vis dar yra kur tobulėti ir į ką atsižvelgti.