VDU Garbės daktaro vardas – prof. S. Bianchini ir doc. M. Drungai
Gegužės 15 d. VDU Didžiojoje auloje vyko iškilmingas Senato posėdis, kurio metu VDU Garbės daktaro regalijos buvo įteiktos Bolonijos universiteto (Italija) profesoriui Stefano Bianchini ir Vytauto Didžiojo universiteto docentui Mykolui Jurgiui Drungai. Posėdyje dalyvavo ir VDU Tarybos pirmininkas, Prezidentas Valdas Adamkus.
Prof. S. Bianchini akcentavo aukštojo mokslo institucijų misiją šiandienos pasaulyje
Bolonijos universiteto prof. S. Bianchini VDU Garbės daktaro vardas buvo suteiktas už jo reikšmingą indėlį plėtojant tarptautinį universitetų bendradarbiavimą bei nuopelnus vystant Rytų Europos ir Baltijos regiono politikos ir istorijos studijas.
Savo šventinėje kalboje, dėkodamas už VDU Garbės daktaro vardo suteikimą, profesorius aptarė du esminius klausimus – universitetų tarptautinį bendradarbiavimą ir bendrą universitetų veiklos kontekstą. „Universitetų tarptautinis bendradarbiavimas yra galingas mūsų socialinės tikrovės, mokslinio ir socialinio bei ekonominio vystymosi raktas“, – kalbėjo prof. S. Bianchini. Anot jo, bendram universitetų veikimui daug įtakos turi nacionalinės ir užsienio politikos nacionalizavimas tiek pasauliniu mastu, tiek ir ES viduje. „Ši tendencija sustiprina nacionalizmo vaidmenį, kuris turi stiprią įtaką ir pačiai demokratijai, todėl aukštojo mokslo institucijos turi būti tinkamai pasirengusios ir pasiryžusios visapusiškai atlikti savo švietimo, kultūros ir inovacijų skatinimo vaidmenį, taip užtikrinant socialinę plėtrą“, – analizavo profesorius.
VDU Garbės daktaro teigimu, akademinis pasaulis, ir ugdytojai apskritai, turi galimybę ir įrankius šią užduotį sėkmingai atlikti, jei jų mokslinė ir organizacinė autonomija bus išlaikyta ir gerbiama. „Universiteto autonomija nėra privilegija, priešingai, ji – būtina sąlyga tam, kad būtų stiprinamas tarptautinis švietimas ir mokslas. Ji patenkina esminį reikalavimą, kad universitetai būtų inovacijų, laisvo mąstymo, europietiškų ir kosmopolitiškų kultūrų židiniai“, – universitetų autonomiją aptarė prof. S. Bianchini. Pasak jo, reikia pripažinti, kad toks požiūris patinka nedaugeliui.
„Tačiau jis atstoja patį efektyviausią aukštojo mokslo institucijų įrankį tam, kad parengtume žmones, galinčius demokratiškai suvaldyti globalizaciją. Tai yra užduotis mums, kaip „universaliems“ ugdytojams – pasėti sėklas ir užtikrinti, kad protai klestėtų“, – akcentavo profesorius.
Doc. M. Drunga: „Išeivijoje būti ir išlikti lietuviu buvo nelengva“
Senato sprendimu doc. M. J. Drungai VDU Garbės daktaro regalijos suteikiamos už jo nuopelnus nepriklausomai Lietuvai, humanistinių kultūros ir demokratijos vertybių puoselėjimą bei Vytauto Didžiojo universiteto vardo garsinimą. Diasparoje, Tiubingene (Vokietijoje) gimęs, vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas persikėlęs gyventi, M. J. Drunga – Amerikos lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, filosofas, vertėjas.
„Kai tik sužinojau apie kėslus, jog man norima suteikti VDU doktoratą – tai mane suglumino. Pagalvojau, juk aš jau turiu tikrą šio universiteto doktoratą – tai jau pakankamai garbinga“, – kalbėjo doc. M. Drunga. Pasak jo, čia gal ir išryškėja vienas pagrindinis skirtumas tarp šiandieninės Lietuvos ir diasporos kartos Lietuvos, kuriai jis dabar atstovauja. „Išeivijoje būti ir išlikti lietuviu buvo nelengva, nes buvo daug įsipareigojimų. Šeštadieniais vaikystėje vietoj žaidimų su draugais lauke reikėjo keliauti į lituanistikos mokyklą. Reikėjo priklausyti bent vienai lietuviškai organizacijai, ar net kelioms“, – pasakojo VDU Garbės daktaras. Doc. M. Drunga, kalbėdamas apie savo ir kitų pasaulio lietuvių, tarp kurių ir Prezidentas Valdas Adamkus, profesinę veiklą ir savanorystę diasporoje, akcentavo, kad viskas buvo daroma siekiamos Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės vardu.
„Čia, Lietuvoje, visuomeninė veikla savanoriškose, ne pelno siekiančiose organizacijose yra retenybė, o ne, kaip išeivijoje, savaime suprantamybė ir nevaržoma būtinybė. Jeigu nepatinka vienas sandoris – gali rinktis ar kurti kitą. Tuo ir pasižymi laisvanoriškumas“, – pasakojo doc. M. Drunga. Pasak jo, norėti ir dalyvauti laisvanoriškoje veikloje yra privalu.
„Mokytis būti geru žmogumi – čia ir yra visas ir švenčiausias švietimo tikslas, – įvardijo docentas. – O universitetas turi išugdyti ne „siaurą“ specialistą, o plačiai matantį ir mąstantį šviesuolį. Čia ir telpa VDU kaip artes liberales, laisvo universiteto prasmė“, – mintimis dalijosi M. Drunga.
Prisiminimai apie Leonidą Donskį
Iškilmingame Senato posėdyje akademinės bendruomenės nariai vienas su kitu dalijosi prisiminimais ir apie šviesios atminties filosofą, VDU profesorių Leonidą Donskį. Jo indėlį profesinei veiklai vardijo ir doc. M. Drunga bei prof. S. Bianchini.
„Prisimenu ir Leonidą Donskį, kuris buvo pirmasis mano sutiktas dėstytojas VDU, supažindinęs su visu akademinės bendruomenės ratu. Jam ir kitiems kolegoms iki šiandien esu dėkingas už tai, kad mane įtraukė į Lietuvos išeivijos instituto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto ir Humanitarinių mokslų fakulteto veiklas, čia galėdamas panaudoti visą išeivijoje sukauptą visuomeninės veiklos patirtį ir ją gyvu pavyzdžiu pristatyti studentams“, – kalbėjo doc. M. Drunga.
Prof. S. Bianchini teigimu, Europa buvo ir vis dar yra paveikta plataus spektro nepriklausomybės siekių, susijusių su jos kultūriškai įvairiomis teritorijomis ir gyventojais. „Kelis kartus turėjau galimybę aptarti šiuos klausimus su puikiu draugu ir iškiliu tarptautinio lygio mokslininku Leonidu Donskiu. Esu jam skolingas už svarbų stimulą, paskatinimą praplėsti savo studijas iki Baltijos regiono ir jo dinamiškumo. Ypač džiaugiuosi galimybe pagerbti jo atminimą šioje nuostabioje akademinėje aplinkoje“, – iškilmingame Senato posėdyje kalbėjo prof. S. Bianchini.