Lenkijos prezidentui – VDU garbės daktaro vardas
Birželio 30-ąją dieną, iškilmingo Senato posėdžio metu, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų Garbės daktaro vardas buvo suteiktas Lenkijos prezidentui J. E. Bronisław Komorowskiui. VDU garbės daktaro vardo regalijas B. Komorowskiui įteikė universiteto rektorius prof. Zigmas Lydeka. „Ponas Bronisław Komorowski nusipelnė Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardo už ypatingus nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse, už reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes, taipogi už pastangas atliepti istorijos ir kultūros ryšių tarp mūsų valstybių tvariam palaikymui“, – pristatydamas svečią kalbėjo VDU rektorius Zigmas Lydeka.
„Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro titulas man ne tik garbė, bet ir didelis įsipareigojimas dialogui ir įsitraukimui vardan draugiško Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo vieningoje Europoje“, – atsiimdamas VDU daktaro regalijas sakė Lenkijos prezidentas B. Komorowski.
Lietuviai ir lenkai turėtų būti vieningi
Po regalijų įteikimo, B. Komorowski skaitė paskaitą, kurioje prisiminė Lenkijos ir Lietuvos santykius jau nuo XIV amžiaus. „Jau prie Krevos unijos (1385 m.) ištakų buvo abiejų valstybių vadovų gilus įsitikinimas, kad tik kartu galima įveikti kryžiuočių ordino pavojų, iškilusį tuomet Lenkijai ir Lietuvai“, – apie vieningumo naudą pasakojo Lenkijos prezidentas. Jo įsitikinimu, lietuviai ir lenkai turėtų būti vieningi ir šiandien, nepaisant tautinės nesantaikos kurstymo. „Norėčiau, kad visuomet galėtumėme vieni kitais pasitikėti, gerai dirbti kartu vieningoje Europoje, ir kartu darytumėme viską, kad mūsų taip sunkiai iškovota laisve maksimaliu būdu galėtų pasinaudoti visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų tautybės. Čia didelis lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje vaidmuo būnant „tiltu“ tarp mūsų tautų. Tik realus visuomenių suartėjimas – per žmonių kontaktus, savivaldybių bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą per sieną – gali sukurti tvirtus mūsų artimo bendradarbiavimo pamatus“, – įsitikinęs Lenkijos prezidentas.
Vertina tautų draugystę
Priimdamas VDU garbės daktaro regalijas, B. Komorowski prisiminė, kad tarp Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarų yra įžymių asmenybių, taip pat nusipelniusių sudėtingam ir svarbiam Lietuvos ir Lenkijos draugystės kūrimo reikalui. „Man atrodo, kad prisiminti Czesławą Miłoszą ir Tomą Venclovą šiuo momentu ypač svarbu. Būtent jie prieš daugiau nei trisdešimt metų pradėjo Paryžiaus „Kultūros“ žurnale lenkų ir lietuvių dialogą, gerbiant kitos pusės argumentus, kūrė dialogą, kuris, rimtai peržiūrint praeitį ir nevengiant sunkių ir jautrių temų, turėjo prisidėti prie tarpusavio supratimo, įsišaknijusių stereotipų nugriovimo, siekiant nubrėžti lenkų ir lietuvių tautoms galutinio sutarimo kelią. Todėl, norėdamas atitikti mano garbingų pirmtakų ketinimus ir gerbdamas man artimiausią istorijos mokslą, norėčiau pasinaudodamas mažu istoriniu pasažu parodyti, kad mūsų abi tautos nekartą savo ilgaamžio sambūvio metu parodė, kad gali viena kita pasikliauti sunkiais laikais“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.
Tarp VDU garbės daktarų – iškiliausi asmenys
Garbės daktaro vardą universitetas suteikia tarptautinį pripažinimą turintiems Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams už didelius nuopelnus mokslui ir kultūrai, Lietuvos valstybei ir Vytauto Didžiojo universitetui. VDU Senato pirmininkas Zigmuntas Kiaupa sakydamas kalbą priminė, kad nuo universiteto įkūrimo jau beveik aštuonioms dešimtims Lietuvai ir Vytauto Didžiojo universitetui nusipelniusių asmenų buvo suteiktas garbės daktaro arba garbės profesoriaus vardas. Tarp jų – Prezidentas Valdas Adamkus, Latvijos prezidentė Vaira Vykė Freiberga, pirmasis Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas profesorius Vytautas Landsbergis, Jungtinių Tautų organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki Moonas, poetas Česlovas Milošas, antropologė Marija Gimbutienė, iškilus Lenkijos intelektualas, vienas iš „Solidarumo“ judėjimo lyderių, Adam Michnik, kanauninkas profesorius Marek Chmielewski, profesorius Waldemar Rezmer, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai, tarptautinį pripažinimą pelnę kūrėjai, pasaulio ir Lietuvos intelektualai. „Tikiu, kad tokia Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės narių įvairovė yra viena didžiausių mūsų stiprybių. Tik nuoširdžiai tarpusavyje bendradarbiaudami ir keisdamiesi idėjomis, galime kurti šviesesnę mūsų tautos, valstybės ir viso pasaulio ateitį“, – įsitikinęs Z. Lydeka.
Apie J. E. Bronisław Komorowski
Bronisław Komorowski yra lenkų politikas, istorikas, Lenkijos Respublikos Prezidentas (nuo 2010 m.). 2000-2001 m. ėjo Gynybos ministro pareigas. 2007-2010 m. – Lenkijos Seimo pirmininkas.
Septintajame dešimtmetyje aktyviai dalyvavo skautų judėjime, priklausė 75-ajai Mazovijos skautų komandai Prskove. 1977 m. baigė istorijos studijas Varšuvos universitete. 1977-1980 m. dirbo žurnalo „Słowo Powszechne“ redaktoriumi. Nuo 1980-ųjų – „Solidarumo“ veikėjas.
1991–1997 m. Demokratinės sąjungos ir Laisvės sąjungos narys, 1993–1995 m. šių partijų generalinis sekretorius. 1991 m. ir 1993 m. išrinktas Lenkijos Seimo nariu pagal Demokratinės sąjungos sąrašą. Nuo 1997 m. Konservatyvios liaudies partijos generalinis sekretorius ir pirmininko pavaduotojas. 1997 m. išrinktas Seimo nariu pagal Solidarumo rinkimų akcijos sąrašą. Iki 2000 m. Seimo Gynybos komisijos pirmininkas.
2010 m. balandžio 10 d. aviakatastrofoje žuvus prezidentui Lech Kaczyński, B. Komorowski tapo Lenkijos prezidentu.
