Pasivaikščioti po Kauną – kartu su tarpukario studentu
Vytauto Didžiojo universitetas kartu su „Kaunas IN“ išleido naujausią „It’s Kaunastic“ iliustruotų maršrutų serijos leidinį „Tarpukario studentas“. Maršrutą parengė VDU Academia cum laude individualiųjų studijų studentai Karina Korsakova ir Povilas Mikalauskas bei jų kuratorius Domas Boguševičius.
Lietuvos universiteto šimtmečio proga sugalvotas maršrutas veda po pirmojo lietuviško universiteto pastatus, čia dėsčiusių profesorių namus, studentų mėgstamas kavines, kino teatrus ir kitas vietas, kurias gaubia daugybė įdomių istorijų – jas visas rasite žemėlapyje „Tarpukario studentas“.
Šį bei visus kitus „Kaunas IN“ išleistus skaitmeninius maršrutus tiek lietuvių, tiek anglų kalba galima rasti šiame puslapyje arba paklaidžioti po žemėlapį čia.
Spausdintinių žemėlapių ieškokite pagrindiniuose VDU padaliniuose, Leonido Donskio bibliotekoje arba klauskite komunikacija@vdu.lt.
Lietuvos universitetui 100: mokslo metų pradžios šventė
Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetai, šįmet minėdami Lietuvos universiteto šimtmetį, naujuosius mokslo metus pasitinka kartu. Rugsėjo 1-osios šventės akcentai – trijų universitetų bendruomenės eisena Laisvės alėja, atlikėjos Jessica Shy koncertas Vienybės aikštėje bei muzikos ir šviesų šou.
Rugsėjis – nauja pradžia
„Šiemet Mokslo ir žinių dieną bei akademinių metų pradžią minime Lietuvos universiteto šimtmečio dvasioje. Dažnai pabrėžiu, kad Lietuvos universiteto idėjos gyvavimui svarbiausia bendrystės, darnios strategijos ir vieningo veikimo idėja, kuri padeda pasiekti tikslą net sunkiausiomis aplinkybėmis. Vienybė šiais ir pastaraisiais metais įgijo ypač didelę reikšmę. Pasaulio įvykiai – išmėginimas ir akademinei bendruomenei, kurį, tikiu, įveiksime kartu, kliaudamiesi mokslo žinių, teisingumo bei žmoniškumo galia“ – teigia KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka.
Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, nors praėjusieji mokslo metai buvo pažymėti iššūkiais tiek akademinei bendruomenei, tiek valstybei, rugsėjis atneša viltį, nes tai – visada naujas etapas: „Metus ir tai, ką per juos planuojame nuveikti, pradedame skaičiuoti ir įgyvendinti ne nuo kalendorinių metų pradžios, o būtent nuo Rugsėjo 1-osios. Viliuosi, kad į juos žengiame su optimizmu, nauja energija ir dar tvirtesnėmis vertybėmis.“
LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis džiaugiasi prie akademinės bendruomenės prisijungus pirmakursiams ir linki jiems kurti atrasti bei tobulėti, nes priešakyje – gražiausias gyvenimo laikotarpis. „Rugsėjį pasitinkame susikaupę, su viltimi ir džiugesiu. Atvėrus duris į pasirinktą profesiją laukia iššūkių ir galimybių kupini studijų metai. Studijuoti nebus lengva, tačiau tikiu, kad pasirinkote svajonių studijas ir visus sunkumus įveiksite“, – tikina LSMU rektorius.
Koncertuos Jessica Shy
2022–2023 akademinių mokslo metų pradžia bus paminėta 12 val. šv. Mišiomis Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Po jų, 14 val, nuo Nepriklausomybės aikštės Laisvės alėja pajudės vieninga KTU, LSMU ir VDU bendruomenės eisena. Trumpam sustoję ką tik rekonstruotame Studentų skvere, kur 14.20 val. įvyks jo atidarymas, eisenos dalyviai rinksis Vienybės aikštėje. Čia įrengtoje scenoje 14.30 val. prasidės oficialus Rugsėjo 1-osios šventės paminėjimas, kurį lydės nemokamas atlikėjos Jessica Shy koncertas.
Po koncerto miestiečiai kviečiami į vakarinę renginio dalį. Nuo 19 val. Studentų skvere gros didžėjai, o 20 val. Vienybės aikštės scenoje pasirodys atlikėjas OG Version. Nuo 21 val. iki vidurnakčio Studentų skverą ir Vienybės aikštę nušvies muzikos ir šviesų šou.
1922 metais įkurtas Lietuvos universitetas davė pagrindą šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms – Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetams, o 2022-ieji Seimo paskelbti Lietuvos universitetų metais, tad visi kviečiami prisijungti prie šventės, žyminčios naujųjų mokslo metų pradžią.
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Viena judriausių Kauno sankryžų 100 sekundžių tapo scena
Sausio 6 d. viena judriausių Kauno sankryžų – Karaliaus Mindaugo pr. ir A. Mickevičiaus g. – šimtui sekundžių tapo scena. Joje Trijų karalių proga trys Kauno universitetai atskleidė žinią, kuo ypatingi jiems yra 2022 metai.
Kviečia švęsti kartu
Simbolinėje scenoje, kurios žiūrovais tapo automobilių vairuotojai, praeiviai ir žurnalistai, pasirodė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Eugenijus Valatka, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. Rimantas Benetis ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.
Trys universitetai paskelbė šįmet suvienijantys jėgas ir kartu švenčiantys juos išauginusio Lietuvos universiteto šimtmetį, kuriam pažymėti Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais. 1922 m. vasario 16 d. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas – pirmoji aukštoji mokykla, kurioje buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba, ir kurios pagrindu susikūrė VDU, KTU ir LSMU. Šią ypatingą sukaktį kauniečiai kviečiami paminėti kartu – nuo atvirų paskaitų iki iškilmingų renginių.
Atviri universitetai
Universitetai visus metus kvies į nemokamus, tiek akademinėms bendruomenėms, tiek plačiajai visuomenei skirtus renginius: paskaitas, konferencijas, parodas, koncertus ir kitus kultūrinius bei mokslinius renginius.
Jau sausį prasidės visuomenei atvirų paskaitų ciklas – kiekvieną mėnesį vis kitame universitete vyks susitikimai su mokslininkais, architektais, politologais, istorikais ir kitomis asmenybėmis, įkvepiančiomis savo veikla bei įžvalgomis. Į pirmąją paskaitą, pažintį su dirbtiniu intelektu, sausio 19 d. pakvies KTU.
Vasario 16-ąją – tą pačią dieną, kai prieš šimtą metų 1922-aisiais Kaune įvyko Lietuvos universiteto įsteigimo iškilmės, „Žalgirio“ arenoje bus surengtas iškilmingas renginys. Kauno universitetai miestui padovanos šventę, kurios metu bus galima išvysti Lietuvos universiteto istoriją, papasakotą per įvairius scenos ir kino kūrinius, pristatančius šimto metų kultūrinį bei intelektualinį Kauno gyvenimą. Renginį taip pat bus galima tiesiogiai stebėti per LRT televiziją.
100 metų progreso
Prieš šimtą metų įkurto Lietuvos universiteto vaidmuo šiuolaikiniam aukštajam mokslui – neabejotinas. Anot VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, tai buvo vienas svarbiausių tarpukario Vyriausybės darbų, turėjęs be galo didelę svarbą, įtaką, reikšmę tiek tuometinei visuomenei, tiek šiandienos aukštojo mokslo kontekste.
„Lietuvos jaunimas visuomet troško aukštojo išsilavinimo, tačiau anuomet tai galėjo pasiekti tik vienetai. Džiugu, kad šiandien Lietuvos jaunimas turi ženkliai daugiau galimybių rinktis – skirtingų profilių universitetus, skirtingas studijų programas. Labai svarbus ir tarptautiškumo klausimas: šiandieninis aukštasis mokslas atveria kanalus keistis gerosiomis praktikomis, prieigomis, ištekliais, suteikia daug galimybių plėsti akiratį, megzti diplomatinius santykius. Lietuva pagrįstai gali didžiuotis būdama viena iš labiausiai aukštąjį išsilavinimą suteikiančių šalių Europoje“, – teigia VDU rektorius.
Jam pritaria KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka, pabrėždamas, kad Lietuvos universiteto šimtmetis žymi ne tik lietuviško mokslo pradžią, Kauno miesto plėtrą, tačiau ir Lietuvos technologinę pažangą: „Būtent tarpukariu pagreitį įgavo inžinerijos, matematikos, chemijos ir kitų sričių moksliniai tyrimai bei jų taikymas pramonėje, ekonomikoje ir kasdienybėje. Ši istorinė perspektyva svarbi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visuomenei plačiąja prasme.“
Lietuvos universitetą kūrė, jame dėstė įvairių Europos universitetų auklėtiniai, taip pat ir Medicinos ir Veterinarijos akademijų profesoriai bei šviesuoliai, kurių darbus tęsia LSMU. „Didžiuojamės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinės bendruomenės išsaugota ir jau šimtmetį puoselėjama mūsų universiteto idėja bei jos paveldėtojais ir tęsėjais. Tuometis beveik du dešimtmečius trukęs Lietuvos augimo kelias sudarė tvirtą pagrindą dabartiniam mūsų universitetui ir medicinos studijoms, kurios šiandien neatsilieka nuo naujausių pasaulinių tendencijų“, – teigia LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis.
Pamatas šiuolaikiniams universitetams
1922 m. vasario 16 d. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas – pirmoji aukštoji mokykla, kurioje buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba. Universitetą sudarė Humanitarinių mokslų, Matematikos-gamtos, Medicinos, Teisių, Technikos ir Teologijos-filosofijos fakultetai, 1925–1936 m. veikė nedidelis Evangelikų teologijos fakultetas.
Palaipsniui vystėsi universiteto materialinė bazė: atidaryta biblioteka, ilgainiui tapusi didžiausia ir retenybėmis turtingiausia biblioteka to meto Lietuvoje. Aukštojoje Fredoje įkurtas Botanikos sodas, Aleksote pastatyti Fizikos-chemijos instituto rūmai, o Žaliakalnyje – Klinikų kompleksas.
Universitete aktyviai veikė stiprios ir kūrybingos studentų sąjungos bei korporacijos – ateitininkai, neolituanai, taip pat kitos fakultetinės, regioninės ar tautinių mažumų draugijos bei organizacijos. 1925 m. veiklą pradėjusi Studentų atstovybė rūpinosi visų universiteto studentų reikalais bei Lietuvos studentijos reprezentavimu tiek šalyje, tiek užsienyje. Buvo įkurtas Akademinis sporto klubas, Akademinis turizmo klubas ir Universiteto choras.
Universitete dėstė tokios asmenybės kaip Jonas Jablonskis, Mykolas Biržiška, Jonas Basanavičius, Vincas Krėvė-Mickevičius, Petras Avižonis, Mykolas Romeris, Stasys Šalkauskas ir daugelis kitų intelektualų.
Daugiau skaitykite čia.
Daugiau informacijos apie Lietuvos universiteto istoriją ir šimtmečiui skirtus renginius galite rasti VDU, KTU ir LSMU svetainėse vdu.lt, ktu.eu ir lsmuni.lt bei socialiniuose tinkluose.
Lietuvos universiteto 100-metis: nuo paskaitų iki iškilmingų renginių
2022-aisiais minimas Lietuvos universiteto, davusio pagrindą šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms, šimtmetis. 1922 m. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba, išaugino Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetus. Šiais metais visi trys universitetai suvienija jėgas ir ypatingą sukaktį, kuriai pažymėti Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais, kviečia sutikti kartu.
100 metų progreso
Prieš šimtą metų įkurto Lietuvos universiteto vaidmuo šiuolaikiniam aukštajam mokslui – neabejotinas. Anot VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, tai buvo vienas svarbiausių tarpukario Vyriausybės darbų, turėjęs be galo didelę svarbą, įtaką, reikšmę tiek tuometinei visuomenei, tiek šiandienos aukštojo mokslo kontekste.
„Lietuvos jaunimas visuomet troško aukštojo išsilavinimo, tačiau anuomet tai galėjo pasiekti tik vienetai. Džiugu, kad šiandien Lietuvos jaunimas turi ženkliai daugiau galimybių rinktis – skirtingų profilių universitetus, skirtingas studijų programas. Labai svarbus ir tarptautiškumo klausimas: šiandieninis aukštasis mokslas atveria kanalus keistis gerosiomis praktikomis, prieigomis, ištekliais, suteikia daug galimybių plėsti akiratį, megzti diplomatinius santykius. Lietuva pagrįstai gali didžiuotis būdama viena iš labiausiai aukštąjį išsilavinimą suteikiančių šalių Europoje“, – teigia VDU rektorius.
KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka pabrėžia, kad Lietuvos universiteto šimtmetis žymi ne tik lietuviško mokslo pradžią, Kauno miesto plėtrą, tačiau ir Lietuvos technologinę pažangą: „Būtent tarpukariu pagreitį įgavo inžinerijos, matematikos, chemijos ir kitų sričių moksliniai tyrimai bei jų taikymas pramonėje, ekonomikoje ir kasdienybėje. Ši istorinė perspektyva svarbi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visuomenei plačiąja prasme.“
Lietuvos universitetą kūrė, jame dėstė įvairių Europos universitetų auklėtiniai, taip pat ir Medicinos ir Veterinarijos akademijų profesoriai bei šviesuoliai, kurių darbus tęsia LSMU. „Didžiuojamės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinės bendruomenės išsaugota ir jau šimtmetį puoselėjama mūsų universiteto idėja bei jos paveldėtojais ir tęsėjais. Tuometis beveik du dešimtmečius trukęs Lietuvos augimo kelias sudarė tvirtą pagrindą dabartiniam mūsų universitetui ir medicinos studijoms, kurios šiandien neatsilieka nuo naujausių pasaulinių tendencijų“, – teigia LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis.
Atviri visuomenei
Minėdami Lietuvos universiteto šimtmetį, trys Kauno universitetai visus metus kvies į nemokamus, tiek akademinėms bendruomenėms, tiek plačiajai visuomenei skirtus renginius: paskaitas, konferencijas, parodas, koncertus ir kitus kultūrinius bei mokslinius renginius.
Jau sausį prasidės visuomenei atvirų paskaitų ciklas – kiekvieną mėnesį vis kitame universitete vyks susitikimai su mokslininkais, architektais, politologais, istorikais ir kitomis asmenybėmis, įkvepiančiomis savo veikla bei įžvalgomis. Į pirmąją paskaitą – pažintį su dirbtiniu intelektu, sausio 19 d. pakvies KTU.
Vasario 16-ąją – tą pačią dieną, kai prieš šimtą metų 1922-aisiais Kaune įvyko Lietuvos universiteto įsteigimo iškilmės, „Žalgirio“ arenoje bus surengtas iškilmingas renginys. Kauno universitetai miestui padovanos šventę, kurios metu bus galima išvysti Lietuvos universiteto istoriją, papasakotą per įvairius scenos ir kino kūrinius, pristatančius šimto metų kultūrinį bei intelektualinį Kauno gyvenimą. Renginį taip pat bus galima tiesiogiai stebėti per LRT televiziją.
Pamatas šiuolaikiniams universitetams
1922 m. vasario 16 d. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas – pirmoji aukštoji mokykla, kurioje buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba. Universitetą sudarė Humanitarinių mokslų, Matematikos-gamtos, Medicinos, Teisių, Technikos ir Teologijos-filosofijos fakultetai, 1925–1936 m. veikė nedidelis Evangelikų teologijos fakultetas.
Palaipsniui vystėsi universiteto materialinė bazė: atidaryta biblioteka, ilgainiui tapusi didžiausia ir retenybėmis turtingiausia biblioteka to meto Lietuvoje. Aukštojoje Fredoje įkurtas Botanikos sodas, Aleksote pastatyti Fizikos-chemijos instituto rūmai, o Žaliakalnyje – Klinikų kompleksas.
Universitete aktyviai veikė stiprios ir kūrybingos studentų sąjungos bei korporacijos – ateitininkai, neolituanai, taip pat kitos fakultetinės, regioninės ar tautinių mažumų draugijos bei organizacijos. 1925 m. veiklą pradėjusi Studentų atstovybė rūpinosi visų universiteto studentų reikalais bei Lietuvos studentijos reprezentavimu tiek šalyje, tiek užsienyje. Buvo įkurtas Akademinis sporto klubas, Akademinis turizmo klubas ir Universiteto choras.
Universitete dėstė tokios asmenybės kaip Jonas Jablonskis, Mykolas Biržiška, Jonas Basanavičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė-Mickevičius, Petras Avižonis, Mykolas Romeris, Stasys Šalkauskas ir daugelis kitų intelektualų.
Daugiau skaitykite čia.
Daugiau informacijos apie Lietuvos universiteto istoriją ir šimtmečiui skirtus renginius galite rasti VDU, KTU ir LSMU svetainėse vdu.lt, ktu.edu ir lsmuni.lt bei socialiniuose tinkluose.
