Bendroji pedagogika
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Bendrosios pedagogikos studijų dalyko tikslas - ugdyti studentų pedagoginius gebėjimus, laiduojančius sėkmingą ugdymo(si) organizavimą, ugdymo technologijų įvaldymą bei novacijų taikymą pedagogo praktiniame darbe.
Studijų metu studentai formuojasi šiuolaikišką holistinį požiūrį į ugdymo procesą: tikslus, turinį, metodus, formas. Dalyko turinyje atskleidžiamas šiuolaikiškas požiūris į ugdymo objektą. Ugdymas suprantamas kaip interaktyvus dinamiškas ir individualus procesas. Akcentuojamas naujas santykis tarp mokinio ir mokytojo – lygiavertė jų sąveika, paritetiniai santykiai. Iš šio santykio kildinamas naujas požiūris į mokymosi metodus. Pagrindžiama savarankiškumą, bendradarbiavimą, mokymąsi mokytis skatinančių metodų svarba edukacinėje praktikoje. Studijų metu analizuojamas auklėjimo ir lavinimo vaidmuo ir tai traktuojama, kaip pamatinės integralios ugdymo funkcijos. Akcentuojami esminiai lavinimo ir auklėjimo požymiai, pedagogo vaidmuo lavinant ir auklėjant. Mokymo, lavinimo ir auklėjimo vienovė nagrinėjama ugdomojo mokymo, o ugdymo ir vadybos - ugdomojo konsultavimo aspektu.
Bendrosios pedagogikos dalyko turinys vidiniais ryšiais siejamas su pedagoginės praktikos turiniu.
Dalyko anotacija užsienio kalba
Main goal of General Pedagogy – to develop student’s education potencies for successful training organization; to acquire technologies and innovations for implementation into practical education activity. During studies students form holistic view to education process - goals, content, methods, forms. The importance of self-sufficient, collaborative, stimulating learning to learn methods in education practice is justified. The role of nurture and training is analyzed and this is treated as core functions of integral education. The curriculum of General Pedagogy using internal ties is linked with content of education practice.
Dalyko studijų rezultatai
1. Geba identifikuoti teorines idėjas ir svarbiausius specifinius ugdymo paradigmų kaitos bruožus.
2. Geba apibūdinti šiandieninę Lietuvos švietimo sistemą ir esminius jos pertvarkos principus, paaiškinti ir pagrįsti švietimo kaitos procesus.
3. Geba įvardyti ugdymo(-si) sėkmės kriterijus, kurti ir vertinti mokinio saugumą ir gerovę lemiančią bei palaikančią aplinką.
4. Identifikuoja ir demonstruoja šiuolaikinio pedagogo bruožus: profesionalumą, lyderystę, empatiją ir kt. organizuojant individualų ir grupės darbą.
5. Apibūdina pedagoginės sąveikos esmę ir struktūrą, ugdymo proceso dalyvių bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą siekiant išugdyti šiandieniniam mokiniui apibrėžtas kompetencijas ir asmenybės savybes.
6. Geba kurti toleranciją ir bendradarbiavimą skatinančią aplinką, kur mokinys galėtų būti iniciatyvus, veiktų savarankiškai ir demonstruotų kritinio mąstymo įgūdžius.
7. Atsižvelgdamas į ugdymo(-si) kaitos tendencijas gebėti kūrybiškai modeliuoti pedagoginę veiklą.
Dalyko turinys
Ugdymo paradigmų idėjos ir jų bruožų specifiškumas.
Šiandieninė Lietuvos švietimo sistema ir kaitos procesai, jos pertvarkos principai.
Ugdymo(-si) sėkmės kriterijai. Mokinio saugumą ir gerovę lemianti bei palaikanti aplinka.
Reikalavimai šiuolaikiniam pedagogui ir modernaus pedagogo bruožų raiška.
Pedagoginės sąveikos esmė ir struktūra. Ugdymo proceso dalyvių bendravimo ir bendradarbiavimo svarba ugdant šiuolaikines kompetencijas ir asmenines savybes.
Toleranciją, bendradarbiavimą, mokinio iniciatyvumą, savarankiškumą ir kritinį mąstymą skatinančios aplinkos kūrimo principai.
Kūrybiškas pedagoginės veiklos modeliavimas remiantis ugdymo(-si) kaitos tendencijomis.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos (P) 30 val.
Bendravimas su studentais pasitelkus e-priemones 15 val.
Savarankiškas darbas 62 val.
Iš viso 107 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Egzaminas – 50 proc. galutinio pažymio; kolokviumas – 30 proc.; tarpinis atsiskaitymas - 20 proc.
Literatūra
1. 2014 Schunk, D. H. Learning Theories: an Educational Perspective. Harlow : Pearson
2. 2013 Stonkuvienė, I. Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai. (Growing up in Lithuania: Sketches of Enculturation). Vilnius : VU leidykla
3. 2012 Helmke, A. Pamokos kokybė ir mokytojo profesionalumas: diagnostika, vertinimas, tobulinimas. Vilnius : Vaistų žinios
4. 2011 Ališauskas, A. Specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimas : Lietuvos patirtis užsienio šalių kontekste. Šiauliai: ŠU leidykla
5. 2011 Marzano, R. J., Waters, T., McNulty, B. A. Veiksminga mokyklų lyderystė : nuo mokslinių tyrimų iki rezultatų. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla
6. 2010 Kontautienė, R. Bendradarbiavimo sistema ir jos valdymas mokykloje. Klaipėda : KU leidykla
Papildoma literatūra
1. 2014 Myers, E. L. Transformational School Principal Leadership Behavior and its Impact on School Climate. Interaktyvus. Prieiga per VDU bibliotekos katalogą.
http://cie.asu.edu/ojs/index.php/cieatasu/article/view/1278/589
2. 2014 Saylor, E. E., Kerkhoff, S. N. Change. Is the Only Constant : Beginning Teacher Perceptions of Implementing the Current Top-down Change. Interaktyvus. Prieiga per VDU bibliotekos katalogą. http://cie.asu.edu/ojs/index.php/cieatasu/article/view/1311/592
3. 2012 Kazlauskienė, A, Valančienė, A., Krasauskaitė, A.
Tėvų, kaip ugdymo proceso partnerių, patirtis ugdant vaikų mokėjimo mokytis kompetencijas. // Mokytojų ugdymas. 2012, Nr. 19(2). 31-52 p. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:J.04~2012~ISSN_1822-119X.N_19_2.PG_31-52
4. 2013 Cordeiro, P. A. Educational Leadership : a Bridge to Improved Practice. Boston (Mass.) [etc.] : Pearson Soc. mokslų ir Teisės f. biblioteka
