Ekologinės sąmonės tyrimai ir variacijos
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Kursas skirtas pristatyti ekologinio sąmoningumo sąvoką, jo pagrindines formas, jų variacijas bei šio reiškinio tyrimo metodikas. Kursas pateikia pagrindinių ekologinės sąmonės apraiškų apžvalgą ir analizę: nuo socialiai ir kultūriškai determinuoto santykio su gyvenamąja vieta iki radikalių protesto formų, būdingų kai kuriems ekologiniams judėjimams bei organizacijoms. Analizuojamos pagrindinės šiuolaikinės filosofinės ekologinio mąstymo teorijos.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The course deals with methodics of research in ecological consciousness. The course gives a broad survey of the most typical manifestations of ecological consciousness: from a socially and culturally determined relationship with a living place to a conscious personal control of consumer-consciousness, and, finally, to the variety of forms of ecological movements and organizations. The main contemporary theories if ecological thinking are analyzed.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Išklausytas Socialinės filosofijos arba Politinės filosofijos kursas
Dalyko studijų rezultatai
Baigę kursą studentai gebės: 1. Nustatyti, aprašyti ir paaiškinti lokalaus ekologinio sąmoningumo kaitą ir jos specifiką. 2. Analizuoti ekologinių judėjimų ir organizacijų programose bei veikloje artikuliuojamas nuostatas. 3. Struktūriškai paaiškinti santykį tarp skirtingų ekologinės sąmonės lygmenų. 4. Tirti skirtingas ekologinio sąmoningumo apraiškas visuomenėje.
Dalyko turinys
Sociokultūriškai sąlygotų vietos patirčių artikuliacija ir kasdienis ekologinis sąmoningumas: santykio variacijos ir jo tyrimo bei aiškinimo būdai. Radikalūs anti-vartotojiški judėjimai, pseudo-religiniai „grįžimo į gamtą“ judėjimai, New Age ideologijos įtakoti judėjimai: filosofinė, loginė, naratologinė formuluojamų siekių ir nuostatų analizė. Ekologinė sąmonė meno projektuose: filosofinė hermeneutinė analizė. Skirtingų ekologinės sąmonės lygmenų sąveikavimo būdai. Klimato atšilimas: santykis tarp grėsmės artikuliavimo formų ir jos įsisąmoninimo. Ryšys tarp ekologinio sąmoningumo ir politinės nepriklausomybės atgavimo siekių. Šiaurės šalys kaip ekologinio sąmoningumo pavyzdys: politinių, socialinių, kultūrinių priežasčių analizė. Filosofinės ekologinio mąstymo teorijos: F. Guattari, G. Deleuze, P. Virilio, T. Ingoldas ir kiti. Ekologinio sąmoningumo tyrimų tarpdiscipliniškumas, metodikų pagrindimas.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos – 30 val., seminarai – 15 val., konsultacijos interaktyviuoju būdu – 15 val., rašto darbas – 30 val., savarankiškas studento darbas: tekstų skaitymas ir analizavimas; pasirengimas kolokviumui ir egzaminui – 70 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Kolokviumas – 20%, mokomojo tyrimo parengimas ir pristatymas – 30%, egzaminas – 50%
Literatūra
Pagrindinė literatūra
1. Barbour I. G. Western Man and Environmental Ethics : Attitudes Toward Nature and Technology. Addison-Wesley, 1973.
2. Burk A. R. (ed.) New Trends in Ecology Research. New York: Nova Science Publishers, 2005.
3. Casey E. S. Getting Back Into the Place. Toward a Renewed Understanding of the Place-World. Bloomington: Indiana University Press, 1993.
4. Conley V. A. Ecopolitics: the Environment in the Poststructuralist Thoght. London, New York: Routledge, 1997.
5. Hussey S., Thompson P. R. Roots of Environmental Consciousness: Popular Tradition and Personal Experience. London, New York: Routledge, 2000.
Papildoma literatūra
1. Casey E. S. The Fate of Place. A Philosophical History. Berkeley and Los Angeles: University of California Press, 1998.
2. Schaefer R. K. Understanding Globalization : the Social Consequences of Political, Economic, and Environmental Change. Lanham: Rowman & Littlefield, 1997.
3. Schapiro J. S. The World in Crisis. Political and Social Movements in the Twentieth Century. New York, London: McGraw-Hill Book Company, 1950.
