Ugdymo/si proceso valdymas (M)
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Dalyko tikslas - įgyti ugdymo proceso planavimo konkrečiame ugdymo turinio koncentre gebėjimus. Kurse analizuojami ugdymo proceso planavimo didaktiniai aspektai, kurie remiasi mokymo(-si) turinio teorijomis, mokymo dalyko turinio projektavimo principais, mokymo tikslų, mokymosi rezultatų ir pasiekimų formulavimo metodikomis.
Šio dalyko studijų metu kiekvienas studentas labai detaliai išsianalizuoja mokymo turinio dokumentus, kurie labiausiai atitinka jo dėstomą dalyką ar profesinės veiklos sritį: Bendrąsias programas, Profesinius standartus, Studijų krypčių aprašus, reikalavimus neformaliojo švietimo programoms ir visą kitą aktualią dokumentaciją susijusia būtent su konkretaus dalyko specifika ir projektuoja konkretaus dalyko turinį. Šie įgyti gebėjimai ir įgūdžiai pasitarnauja tolimesnei pedagoginės karjeros galimybių plėtrai.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The objective of the course - to gain the competences of the educational process planning in a specific educational content. The course analyzes the didactic aspects of educational process planning, which are based on teaching (learning) curriculum theories, principles of curriculum content design, learning objectives, and methodologies of learning outcomes and achievements formulation.
During this course each student makes a detail analysis of curriculum documents that matches his the subject taught or professional activity: general programmes, professional standards, descriptions of fields of study, requirements for non-formal education programs and all other relevant documentation relating specifically to the particular subject and develops a curriculum of a specific subject. These abilities and skills are relevant for the development of further pedagogical career.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Bendroji pedagogika, Pedagoginė psichologija, Bendroji didaktika,
Dalyko studijų rezultatai
1. Apibūdinti pagrindinius ugdymo(-si) turinio elementus ir paaiškina jų sąsajas.
2. Gebėti paaiškinti mokymo(-si) metodų ir priemonių pasirinkimo tikslingumą ir jų sąsajas su kitais mokymo(-si) (turinio ir tikslų/uždavinių) parametrais.
3. Gebėti pagrįsti ir taikyti mokymosi rezultatų formulavimo logiką rengiant mokymo planus ir programas.
4. Rengiant ugdymo(-si) programas bendradarbiauti su pedagoginio proceso dalyviais.
5. Parengti savo dėstomo dalyko programą, įvedant pedagogines ir dalykines naujoves.
Dalyko turinys
Ugdymo turinio samprata ir projektavimo metodologija. Mokymo turinio teorijos. Pagrindiniai ugdymo turinio elementai ir jų tarpusavio sąveika. Mokymo(-si) turinys – ugdymo turinio sudedamoji dalis.
Mokymo programa – dokumentuotas mokymo turinys. Mokymo programos bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo institucijose. Metinio dalyko/modulio mokymo plano elementų sąsajos su dalyko mokymo bendrosiomis programomis, Brandos egzaminų programomis arba profesiniais/profesinio rengimo standartais.
Mokymo turinio pagrindiniai parametrai ir jų formulavimas. Mokymo tikslai, uždaviniai, mokymosi rezultatai, mokymosi pasiekimai ir kt. Tikslas – pagrindinis mokymo(-si) turinio elementas.
Mokymo tikslų, mokymosi rezultatų ir mokymosi pasiekimų samprata ir jų tarpusavio sąveika. Mokymo tikslų taksonomijos.
Mokymosi rezultatų ir mokymosi pasiekimų įvertinimo kriterijų formulavimo metodika.
Mokymo planavimas. Pagrindiniai planavimo principai. Dalyko mokymo planavimo etapai. Pagrindiniai mokymo plano struktūriniai elementai, jų tarpusavio sąsajos ir išdėstymo mokymo plane logika.
Pedagoginių naujovių diegimas mokymo programose. Dalykinės naujovės.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos (P) 30
Bendravimas su studentais pasitelkus e-priemones 15
Savarankiškas darbas (30). Darbas komandose (32) 62
Iš viso 107
Studijų rezultatų vertinimas
Egzaminas sudaro 50 proc. galutinio pažymio, kolokviumas 30 proc., tarpinis atsiskaitymas – 20 proc.
Literatūra
1. 2012 Hattie, J. Matomas mokymasis : mokytojo vadovas : kaip užtikrinti kuo didesnį poveikį mokymosi pasiekimams. Londonas; Niujorkas : Routledge ; Taylor & Francis Group
2. 2005 Marzano, R. J. Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius : Žara
3. 2009, 1999 Kelly, A. V. The Curriculum. Theory and Practice. Los Angeles (Calif.) [etc.] : Sage
4. 2012 Helmke, A. Pamokos kokybė ir mokytojo profesionalumas : diagnostika, vertinimas, tobulinimas. Vilnius : Vaistų žinios
5. 2014. Kieran, E.
Nuodugnus mokymasis : paprasta naujovė, galinti keisti mokymą. Vilnius : Švietimo aprūpinimo centras
6. 2007 Charlton, B. C. Neformaliojo vertinimo strategijos. Kaip formuluoti klausimus, stebėti mokinius ir planuoti pamokas, kad jos skatintų tinkamai suvokti tekstą. Vilnius : Tyto Alba
7. 2009 Scarfe, A. C. The Adventure of Education : Process Philosophers on Learning, Teaching and Research. Amsterdam ; New York (N.Y.) : Rodopi
Papildoma literatūra
1. 2008 Petty, G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius
2. 2006 Petty, G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius
3. 2008 Pagrindinio ugdymo bendrosios programos.
4. Vidurinio ugdymo bendrosios programos.
5. Profesinio rengimo standartai.
6. Studijų krypčių aprašai ir reglamentai.
7. 2013 Kielaitė, R. Kartu įveikime mokymosi sunkumus : metodinės rekomendacijos mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Šiauliai : Lucilijus
