Kino istorija
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Dalykas skirtas studentams išsamiai studijuoti pasaulio kino istorijos raidą nuo pirmųjų „judančių paveikslėlių“ XIX a. pabaigoje iki svarbiausių modernaus kino reiškinių. Kurse gaunamos esminės kino raidos žinios; susipažįstama su žymiausiais kinematografininkais, didelę įtaką kino kalbai padariusiais kūriniais, svarbiausiomis mokyklomis ir judėjimais; įgyjami sugebėjimai analizuoti ir vertinti atskirų kino kūrėjų darbus; išmokstama atpažinti stilius, suvokti atskirų šalių tarpusavio meninius ryšius.
Dalyko anotacija užsienio kalba
Objective - to study sequentially the evolution of the history of cinema, to familiarize students with the most important achievements of cinema, main movies and their creators from the first shows to our times. Theoretical course is illustrated with lots of videos. Doing the seminars, the movies of choice are analyzed in detail. Students must write two essays: first - the analysis of one classical movie, second - the analysis of epoch of choice, summary of one important cinemacreator, the analysis of one theme.
Dalyko studijų rezultatai
1.Skirti klasikinius kinematografinius stilius: vokiečių ekspresionizmą, prancūzų avangardą, prancūzų poetinį realizmą, italų neorealizmą.
2. Skirti ir analizuoti individualią šių istorinių periodų kinematografininkų kūrybos stilistiką.
3. Susieti ir palyginti Naujųjų laikų kinematografinių stilių raidos ypatumus skirtingose V. Europos šalyse (Italijoje, Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Anglijoje).
4. Atpažinti ir paaiškinti XX a. kino kūriniuose dažniausiai pasitaikančius žanrus, jų skiriamuosius bruožus.
5. Naudoti kinematografinius stilius ir žanrus apibūdinančią terminiją.
6. Nustatyti pasirinkto Lietuvos kinematografinio kūrinio istorinę ir meninę vertę, siejant su pasaulinio kino procesais.
7. Diskutuoti apie kino klasikos kūrinius ir pristatyti apibendrintus diskusijos rezultatus viešame kurso internetiniame dienoraštyje.
Dalyko turinys
1. Nuo fotografijos iki kino. Kino pionieriai T. Edison, W. Friese-Greene. Broliai Skladanowsky. Broliai Lumiere. G. Melies. Svarbiausi išradimai ir kino kalbos pagrindai.
2. Kinas tampa menu. 1908 - 1930 m. Prancūzų „Film d.Art“. Italų istoriniai epai ir verizmo tradicijos. Švedų ir danų kinas.
3. Klasikinio Holivudo pagrindai. D.W. Griffith. Komedijos klasikai: Ch. Chaplin, B. Keaton, H. Lloyd. Realizmo mokykla ir žanrinio kino įvairovė.
4. Vokiečių ekspresionizmas. Prancūzų impresionistinis kinas. Trys Avangardo etapai ir ryškiausi kūrėjai. Siurrealistinis kinas.
5. Rusų kino klasikai. S.Eizenšteinas, L.Kulešovas, V.Pudovkinas ir jų kino montažo eksperimentai.
6. Nacionalinių kinematografijų formavimasis 1930-1945 m. Britų kinas. Prancūzų poetinis realizmas. Italų kinas – neorealizmo ištakos. Lietuvos nacionalinio kino pradžia.
7. Neorealizmas Italijoje. „Liberalaus realizmo“ kinas JAV. Pokario permainos pasauliniame kine. Socialistinio realizmo kinas Lietuvoje.
8. Naujos idėjos ir nauji išradimai. Stereoskopinis kinas. Plačiaformatis kinas.
9. Japonų kino suklestėjimas. A. Kurosawos fenomenas. Japonijos ir Vakarų pasaulio (kino) kultūrų palyginimas.
10. Klasikinio kino poetai ir filosofai. A.Dovženka. J.Cocteau. I. Bergmanas. L. Bunuelis. P.P.Pasolini. F.Fellini. A.Tarkovskis. Autorinis kinas Lietuvoje.
11. Permainų metas. Prancūzų Naujoji banga. Laisvojo kino sąjūdis D.Britanijoje. Naujasis vokiečių kinas.
12. Holivudo atsinaujinimas septintojo dešimtmečio pabaigoje. Australų kino fenomenas.
13. „Moralinio nerimo kinas“, jo rezistencinė reikšmė sovietinės ideologijos kontekste. Čekų kinas. Lenkų kinas. Jugoslavijos kinas. Lietuvos kinas Rytų Europos kontekste.
14. Postmodernistinio kino bruožai. „Nepriklausomųjų“ veikla už Holivudo sistemos ribų. S.Spielbergas. F.F.Coppola. J.Jarmuschas. W.Allenas.
15. Naujausios įkvepiančios idėjos. Danų „Dogma‘95“. Kinas nepriklausomoje Lietuvoje.
Dalyko studijos valandomis
Kontaktinis darbas:
Paskaitos – 45 val.
Seminarai – 15 val.
Savarankiškas studento darbas:
Individualus darbas raštu: 30 val.
Savarankiškas studento darbas (tame tarpe – pasirengimas kolokviumui ir egzaminui) – 70 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Kolokviumas – 25%
Kiti tarpiniai atsiskaitymai (individualių užduočių atlikimas) – 25%
Egzaminas – 50%
Literatūra
1. 1999 Parkinson D. Kino istorija R.Paknio leid.
2. 2007 Schneider S.J. 1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą Naujoji Rosma
3. 2005 Walker A. Chronicle of the Cinema Dorling Kindersley
4. 1977 Mikalauskas V. Trumpa, bet nuostabi istorija Mintis
5. 2008 100 All-Time Favorite Movies 1915-2000 Los Angeles, Paris, Taschen
Papildoma literatūra
7. 1976 Mast G. A Short History of the Movies The Bobs-Merrill Company, Inc.
8. 1997 Kronika filmu. Lenkiška pasaulinio projekto versija Warszawa
9. 1984 Kino meno pagrindai Mintis
10. 1985 Bordwell D. The Classical Hollywood Cinema
