Lietuvos istoriografija

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Kurso paskaitose yra pristatoma Lietuvos istoriografija ir jos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. Pateikiami istorinio mąstymo požymiai Lietuvos kronikose bei XVI a. istorikų darbuose, atliekama lyginamoji analizė su to paties laikotarpio lenkiškos istoriografijos diskursu. Nuosekliai pristatoma Lietuvos istoriografijos raida Renesanso, Baroko, Švietimo epochų kontekstiniuose pjūviuose. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijos, kaip mokslo disciplinos, atsiradimui XIX a. Vilniaus universitete. Išryškinamas istorijos mokslo vaidmuo lietuviškos tapatybės formavimosi ir tautos bei visuomenės modernizacijos kontekste. Didelis dėmesys yra skiriamas lietuviškos istoriografijos diskurso pristatymui Pirmosios Lietuvos Respublikos, sovietinės okupacijos laikotarpiu, apibrėžiama lietuviškos istoriografijos, istorijos mokslo situacija išeivijoje. Taip pat yra peržiūrimos ir apibendrinamos naujausios istoriografijos tendencijos.

Dalyko anotacija užsienio kalba

This course of lectures delves into the historiography of Lithuania from the earliest times to today. Evidence of historical thinking can be found in the Lithuanian Chronicles; the attitudes of 16th c. historians are reviewed, including the debates with the Poles regarding the separateness and sovereignty of the Grand Duchy of Lithuania. The lectures contains such topics as Lithuanian historiography in Renaissance, Baroque, Enlightenment. Considerable attention is paid to the emergence of history as a scholarly discipline at the Imperial University of Vilnius. The course highlights the role that historical scholarship played in the development of Lithuanian identity and in the nation’s modernization and rejuvenation. The maturity of contemporary historical scholarship owes especially much to the period of the First Republic. The course also focuses on the fate of historiography during the period of Soviet occupation and in the diaspora. A review of the newest scholarly tendencies rounds out this course on historiography and the history of Lithuanian historical scholarship.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Besirenkantieji šį dalyką turi būti baigę trejų metų istorijos bakalauro studijų programos dalį.

Dalyko studijų rezultatai

1. Gebėjimas apibūdinti ir pakomentuoti Lietuvos istoriografijos raidą 2. Gebėjimas įvardinti Renesanso, Baroko, Švietimo epochos Lietuvos istoriografijos ryškiausius atstovus ir jų veikalus 3. Gebėjimas apibūdinti XIX a. Lietuvos istoriografijos specifiką, suvokti istorijos mokslo vaidmenį lietuvių tapatybės formavimosi, tautos modernėjimo ir atgimimo kontekste 4. Gebėjimas apibūdinti XIX a. pabaigos - XX a. I pusės lietuvių istoriografijos specifiką, žinoti ryškiausius atstovus ir jų veikalus 5. Gebėjimas apibūdinti sovietinės okupacijos laikmečio lietuviškos istoriografijos specifiką, žinoti ryškiausius atstovus ir jų veikalus 6. Gebėjimas apibūdinti lietuviškos istoriografijos specifiką išeivijoje, žinoti ryškiausius atstovus ir jų veikalus 7. Gebėjimas įvardinti naujausias lietuviškos istoriografijos kryptis ir mokyklas, žinoti ryškiausius atstovus ir jų veikalus

Dalyko turinys

1. Lietuvių istorijos mokslo istorijos tyrinėjimų apžvalga, periodizaciniai modeliai 2. Metraštinė tradicija ir pirmieji lietuvių istoriografai: Aleksandras Gvanini, Motiejus Strijkovskis, Albertas Vijūkas-Kojelavičius. 3. Švietimo epochos istorinė mintis: Motiejus Dogelis, Tadas Čatskis ir Ksaveras Bogušas. 4. Vilniaus universiteto istorijos mokykla. 5. Patriotinė-romantinė Vilniaus mokyklos kryptis: nuo Teodoro Narbuto iki Simono Daukanto. 6. Kritinė-romantinė Vilniaus mokyklos kryptis: Joachimas Lelevelis, Ignotas Danilavičius ir Jozefas Jaroševičius. 7. Istorija ir kalba: pirmoji lietuviška istorija. 8. Lietuvos istorijos mokslo raida po Vilniaus universiteto uždarymo: kraštotyrinio sąjūdžio plėtimasis. 9. Istorijos mokslas lietuvių atgimimo istorijoje 11. Profesionaliosios lietuvių istoriografijos atgimimas. 12. Istorinės sąmonės brendimas: pirmieji vadovėliai ir sintetinės istorijos bandymai. 13. Liberalioji lietuvių istoriografijos srovė: Vaclovas ir Mykolas Biržiškos, Augustinas Janulaitis, Mykolas Romeris, Ignas Jonynas. 14. Katalikiškoji lietuvių istoriografijos srovė: Jonas Totoraitis, Antanas Alekna, Zenonas Ivinskis ir Juozas Stakauskas. 15. „Jaunųjų istorikų ratelis“ ir moderniosios lietuvių istoriografijos susiformavimas 16. Sovietinė lietuvių istoriografija: žiugždizmas, antižiugždizmas ir postžiugždizmas 17. Marksistinės istoriografijos retorika 18. Išeivijos istorikų darbai: senųjų tendencijų tąsa 19. Išeivijos istorikai: „realistai“ ir „romantikai“ 20. Naujosios istoriografijos slenksčiai 21. Šiuolaikiniai Lietuvos istorijos teoriniai modeliai 22. Lietuvos istorijos tyrimų perspektyvos

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos – 45 val. Seminarai – 15 val. Savarankiškas studento darbas – 40 val., Pasirengimas koliokviumui ir egzaminui – 60 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas - 20%. Seminarai - 30%. Egzaminas - 50%

Literatūra

1. 2001 Aleksandravičius E., Kulakauskas A., Nuo amžių slenksčio. Naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija, in: Darbai ir dienos, t. 28 Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla
2. 2000 Aleksandravičius E., Praeitis, istorija ir istorikai Vilnius: Vaga
3. 1998 Appleby J., Jacob M., Tiesos sakymas apie istoriją Vilnius: Margi raštai
4. 1984 Jonynas J., Istorijos baruose Vilnius: Mokslas
5. 2000 Hodder I., Praeities skaitymas Vilnius: Vaga
6. 2000 Kiaupa Z., Keletas žodžių apie Ingę Lukšaitę ir jos darbus. In: Kultūrų sankirtos Vilnius: Diemedis
7. 2005 Konstantinas Jablonskis ir istorija, sud. E. Rimša Vilnius: Lietuvos istorijos institutas
8. 1992 Kuolys D., Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje: Renesansas ir Barokas Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
9. 2004 Lasinskas P., Istorijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete 1922-1940 metais Vilnius: Vaga
10. 1999 Lietuvos sovietinė istoriografija: teoriniai ir ideologiniai kontekstai, sud. A. Bumblauskas, N. Šepetys Vilnius: Aidai 11. 2000 Lukšaitė I., Antanas Tyla- Lietuvos istorikas, In: Istorijos akiračiai Vilnius: Lietuvos istorijos institutas
12. 2007 Sėlenis V., Lietuvos istorikų bendrija 1918-1944 metais: kolektyvinės biografijos tyrimas Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla
13. 2009 Švedas A., Matricos nelaisvėje, sovietmečio lietuvių istoriografija (1944-1985 m.) Vilnius: Aidai
Papildoma literatūra.
1. 2006 Bentley M., Modern historiography: an introduction London, New York: Routledge
2. 2008 Visa istorija yra gyvenimas: 12 sakytinės istorijos epizodų, Edvardą Gudavičių kalbina Aurimas Švedas Vilnius: Aidai