Kineziologija 2

  • Dalyko grupė: C
  • Apimtis ECTS kreditais: 6
  • Pavadinimas anglų kalba: Kinesiology 2
  • Dalykas atestuotas: 2020
  • Atestacija galioja iki: 2023
  • Dalyko aprašo rengėjas(-ai):

    Prof. habil. dr. Kazys Milašius

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Kineziologijos dalyke aiškinamos organizmo adaptacinės galimybės įvairiame amžiuje ir prie įvairios trukmės bei intensyvumo fizinių krūvių, dirbant su ugdytiniais tiek formalioje tiek ir neformalioje ugdymo aplinkoje. Išklausius dalyko kursą studentas gebės tikslingai parinkti, išdėstyti bei individualizuoti fizinį krūvį atsižvelgiant į ugdytinių amžių, lytį, fizinio pasirengimo lygį, motyvuoti juos aiškinant fizinių pratimų naudą,. Įgytas teorines žinias studentai pritaiko praktiškai laboratorinių darbų metu, naudojant inovatyvias ir kompiuterizuotas testavimo sistemas, interpretuojant gautus rodiklius. Studentas išmoksta įvertinti nuovargio simptomus, geba pagrįsti juos fiziologiškai ir teisingai įvertinus nuovargio laipsnį parinkti efektyvią atsistatymo strategiją.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The study subject Kinesiology elaborates on the possibilities of organism adaptation at different age periods and at different length and intensity of physical load of learners in both formal and non-formal educational environments. Upon the completion of the course, students will be able to purposefully select, spread and individualize physical load considering learners’ age, gender, and the level of physical training, as well as to motivate them by explaining the benefits of physical exercises. Students will apply theoretical knowledge in practical laboratory work using innovative and computerized testing systems and interpreting the obtained indicators. They will learn to evaluate the symptoms of weariness, and will be able to validate them by physiologically, as well as to choose an efficient strategy of recovery by correctly evaluating the level of weariness.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Dalykas dėstomas 5 semestre. Kineziologijos dalykas labai siejasi su “Žmogaus anatomija ir morfologija“, Žmogaus fiziologija“, „Fizinio pajėgumo biologija ir genetika“ dalykais, kuriu studentas jau turi būti išklausęs. Kineziologijos dalyko metu gilinamos tyrėjo kompetencijos siejant žmogaus anatomijos, fiziologijos, fizinių pratimų metodikos žinias su fiziologijos dalyko naujausiomis žiniomis.

Dalyko studijų rezultatai

1. Gebės apibūdinti kineziologijos mokslo kaitos tendencijas ir naujoves.
Gebės kritiškai interpretuoti fizinio krūvio poveikį organizmui.
2. Gebės atlikti ir taikomuosius kineziologijos tyrimus ir interpretuoti duomenis, įvertinti savo ir ugdytinių fizinį išsivystymo, funkcinių organizmo adaptacijų galimybes,
Gebės fiziologiškai pagrįsti adaptacinius mechanizmus vykstančius sportuojančiame organizme.
3. Gebės ugdyti savo ir ugdytinių teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą, jaus atsakomybę už savo ir ugdytinių mokymosi ir auklėjimosi kokybę.
Gebės tikslingai paskirstyti fizinius krūvius įvairaus amžiaus ir pajėgumo mokiniams.

Dalyko turinys

Kineziologijos įvadas.
Genotipinės ir fenotipinės organizmo adaptacijos teorija.
Greitoji ir ilgalaikė organizmo adaptacija fiziniams krūviams.
Ilgalaikės adaptacijos formavimosi stadijos ir dėsniai. Greitosios adaptacijos dalys: prišstarinė būklė, pramakšta, įsidirbimas, pastovioji fazė, atsigavimas.
Motorinės sistemos adaptacija fiziniams krūviui. Raumenys – judesių generatoriai, jų sandara. Raumens struktūra. Raumens skaidulų tipai ir jų fiziologiniai skirtumai. Raumens darbo bioenergetika. Raumenų darbo rėžimai. Raumenų susitraukimo biochemija. Raumens hipertrofija. Atrofija. Raumenų skausmo sindromas
Aplinkos sąlygų poveikis organizmui fizinio krūvio metu.
Karščio, šalčio įtaka organizmui fizinės veiklos metu. Laiko juostu fenomenas. Treniruotės aukštikalnėse
Vegetacinių sistemų prisitaikymas prie fizinių krūvių
Kraujotakos sistema:
Širdies sandara, Širdies laidžioji sistema, Širdies greitoji adaptacija. Sportinė širdis. Širdies dezadaptacijos procesai. Kraujotakos sistema. Kraujo sudėties kaita fizinės veiklos metu.
Kvėpavimo sistema:
Kvėpavimo funkcijos kaita fizinio krūvio metu ir atsigamino laikotarpiu. Deguonies skola ir jos komponentai. Kvėpavimo problemos sporte. Aerobinis, anerobinis slenksčiai, kritinė intensyvumo riba. Maksimalus deguonies naudojimas.
Nervų sistema. Simpatinė ir parasimpatinės nervų sistemos įtaka širdies darbui .
Treniruotumo fiziologinė charakteristika
Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas
Įvairaus intensyvumo aerobinio pobūdžio darbo nuovargio lokalizacija ir mechanizmas. Įvairaus intensyvumo anaerobinio pobūdžio darbo nuovargio lokalizacija ir mechanizmas
Fizinių gebėjimų ugdymo fiziologiniai pagrindai.
Greitumas. Jėga. Ištvermė. Vikrumas. Lanstumas. Koordinacija. Pusiausvyra. Galingumas. Darbingumas. Fizinių gebėjimų ugdymo metodai.
Fizinių savybių lavinimo fiziologiniai ypatumai įvairiam amžiuje:
Fiziniai krūviai ir adaptacijos jiems vaikystėje, paauglystėje ir vyresniame amžiuje ypatumai. Lyties aspektai fizinės veiklos metu.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 48 val.
Pratybos 16 val.
Savarankiškas darbas 96 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Apibendrintos raštu atvejo analizės ir savarankiškų užduočių vertinimas. 10 proc.
Kontroliniai darbai K1 - 10 proc.
Koliokviumas – 10 proc. .
Laboratorinių darbų aplanko parengimas ir jo duomenų interpretavimas. 10 proc.
Pranešimo parengimas ir pristatymas. 10 proc.
Tiriamojo darbo fragmento vertinimas 10 proc.
Egzaminas 20 proc.

Literatūra

1. 2016 E. Kemerytė-Riaubienė. Vaikų ir paauglių organizmo biologinio vystymosi ir fizinio krūvio sąsajos : metodinė priemonė. Vilnius: LEU leidykla.
2. 2009 Kemerytė-Riaubienė, Eglė Jaunųjų sportininkų mitybos ypatumai :metodinė priemonė. Vilnius: LEU leidykla
3. 2004 Skurvydas Albertas, Stasiulis Arvydas. Sporto fiziologija // Kn.: Žmogaus fiziologija (sudarė E.Kėvelaitis, M.Illert, H.Hultborn, pakartotas leidimas), Kaunas, LSMU
4. 2004 Skernevičius J. Raslanas A., Dadelienė R. Sporto mokslo tyrimų metodologija. Vilnius, LSIC.
5. 2005 Milašius K. Sporto fiziologija. Vilnius, VPU
6. 2008 A. Skurvydas. Judesių mokslas: raumenys, valdymas, mokymas, reabilitavimas, sveikatinamas, treniravimas, metodologija. LKKA
7. 2004 Saplinskas J. Griaučių raumenys, molekulės, judėjimas.. Vilnius, VU
8. 2005 Karoblis P. Sportinio rengimo teorija ir didaktika. Vilnius Inforastras, 2005.
9. 2006 Sharkey BJ, Gaskill SE. Sport physiology for coaches Human Kinetics
10. 2002 Hoffman J. Physiological aspects of sport training and performance Human kinetics
11. 2012 Kenney WL, Wilmore JH, Costill D.L. . Human kinetics
12. 2011 Skernevičius J., Milašius K., Raslanas A., Dadelienė R. Sporto treniruotė. Monografija. Vilnius: VPU leidykla
Papildoma literatūra
1. 2010 Skurvydas, Albertas. Judesių mokslas: raumenys, valdymas, mokymas, reabilitavimas, sveikatinimas, treniravimas, metodologija: vadovėlis Kaunas LKKA
2. 2001 Gailiūnienė A., Milašius K. Sporto biochemija, Vilnius,.LSIC
http://home.hia.no/%7Estephens/exphys.htm
http://www.jissn.com/
http://www.eis2win.co.uk/Pages/Physiology.aspx