VDU – daugiau nei specialybė: Andrius Balčiūnas

Net ir labai įvairiame VDU studentų spektre magistrantras Andrius Balčiūnas išsiskiria. Lažinamės, jog jūs taip pat nepažįstate daug pripažintų 3D grafikos kūrėjų. Todėl su Andriumi kalbamės apie jo studijas, darbą, hobi ir ne tik.

Labas. Papasakok, ką tu veiki?

Aš užsiimu kompiuterine grafika, tiksliau – trimate grafika. Šiuo metu mokausi visko, kas su tuo susiję: daugiausiai modeliavimo, tekstūravimo, atvaizdavimo (angl. rendering), apšvietimo, komponavimo. Mažiausiai, turbūt, liečiu animaciją.

Kitaip tariant, tavo grafika – nejudanti?

Taip. Viskas, ką darau, dažniausiai baigiasi paveikslo sukūrimu. Tačiau aš daug praktikuojuosi, tik neparodau galutinio produkto. Taigi, kuriu ir šiek tiek animacijos.

Tai yra tavo hobis ar pragyvenimo šaltinis?

Aš tai pavadinčiau savo profesionaliu hobiu, nes šiek tiek dirbu šioje srityje kaip laisvai samdomas specialistas. Tačiau stengiuosi to vengti, nes kitaip neliktų laiko mano mokymuisi ir vystymuisi šioje srityje. Maždaug 70–80 procentų mano darbų yra asmeniniai, o 20–30 proc. daromi pagal užsakymą.

Asmeniniai darbai – tai meninė kūryba?

Taip, tačiau meninė kūryba yra pretekstas: ji dažniausiai prasideda nuo mano noro išmokti kažką naujo. Tačiau tam, kad mane tas mokymasis motyvuotų, susigalvoju sukurti kokį nors paveikslą ar dar kažką. Tada aš jau žinau, kad tuos elementus, kurių mokysiuosi, panaudosiu tame kūrinyje.

Kiek žinau esi publikavęs savo darbus garsiuose žurnaluose. Gal gali šiek tiek pasigirti?

Na taip, publikavau šiek tiek. Kuriant paveikslą, vienas iš mano tikslų yra jį parodyti kuo daugiau žmonių. Taigi, esu susilaukęs pripažinimo. Viskas prasidėjo nuo mano pirmojo darbo „Open Green“. Kompanija „Ballistic Publishing“ kasmet išleidžia po vieną ar du leidinius, „Exposé“ ir „Exotique“, esu patekęs ir į vieną, ir į kitą. Taip pat yra „3D Total“ leidinys „Digital Art Masters“, kuriame irgi publikavo mano darbus. Smagu, kai darbas sulaukia pripažinimo, tačiau tuose leidiniuose esantys kūriniai nebūtinai yra geriausi: leidėjai tiesiog išsirenka tokius darbus, kurie jiems atrodo tinkami tam konkrečiam leidiniui.

Kalbi apie užsienio leidinius. O ar kas nors vyksta Lietuvoje?

Galima sakyti, kad beveik ne. Aišku, Lietuvoje yra specialistų, kurie šioje srityje irgi labai stiprūs, bet jie dirba pasaulinėje industrijoje, o mes apie juos nelabai ką žinome. Lietuvoje gal tik aš esu toks, kuris rodo paveikslus, todėl žmonės apie mane daugiau žino. Visgi yra žmonių, kurie užsiiminėja tuo labai rimtai ir pakankamai daug uždirba.

Ar negaila, kad Lietuvoje šio meno negalima mokytis profesionaliai? Ar ne dėl to studijuoji pas mus, kad negali mokytis to, ką mėgsti?

Kas liečia mokymąsi, nepasakyčiau, kad tai yra labai didelė problema. Žinau, kad kyla labai daug ginčų, kas geriau: ar mokytis, kai tave kažkas moko, ar pačiam tą daryti? Aišku tiek, jog šis klausimas niekada niekur nenuveda, nes viskas priklauso nuo to, ko tu nori. Gali pats išmokti – medžiagos yra labai daug. Trimatės grafikos srityje šiais laikais gali išmokti visko, ko užsimanysi. Galiausiai viską lemia tavo kantrybė ir kompetencija – kiek tau jos užteks, kiek norėsi išmokti… Kalbant apie informaciją, jokio stabdžio nėra – nesvarbu, ar tu esi Lietuvoje, ar kitur. Gyvenamoji vieta nelabai trukdo tobulėjimui. Galbūt viskas daugiau priklauso nuo mentaliteto, galbūt Lietuvoje tai nėra taip populiaru, nelabai kas domisi, užsiiminėja. Bet kalbant apie galimybes, nėra visiškai jokio skirtumo, ar tu esi čia, ar kur nors kitur.

Papasakok, ką studijuoji Vytauto Didžiojo universitete.

Esu baigęs bakalaurą Informatikos fakultete, o dabar studijuoju magistrantūroje Verslo administravimą ir vadybą. Studijuoju ištęstiniu būdu: studijas jau pabaigiau, tačiau vis rašau baigiamąjį darbą, o su juo vis kyla kokių nors keblumų. Buvau pasirinkęs vieną temą – netiko, tai dabar turiu kitą. Šiuo metu naują temą netgi bandau priartinti prie mano darbo su kompiuterine grafika, kad tai kažkaip susisietų. Aišku, stengiuosi save stumti į rinkodaros pusę. Taigi, esu magistrantas, dar nebaigiau studijų.

Ar tau pavyksta surasti sąlyčio taškų tarp verslo vadybos, marketingo ir savo kūrybos?

Taip, surandu. Tai sunku išreikšti žodžiais, tačiau aš manau, kad magistrantūros studijos mano grafikai turėjo daugiau įtakos, nei informatikos studijos. Nors atrodo, kad panašu, nes kompiuteriai yra ir čia, ir ten, tačiau sakyčiau, kad iš bakalauro studijų pasiėmiau mažiau nei iš magistro. Manau, jog tai daugiau susiję su mąstymu – šios studijos keičia tavo mąstymą ir tai, kaip tu viską matai. Be to, įsisavinau labai daug marketingo dalykų, man tai padeda save reklamuoti, pateikti save tos srities pasaulyje, žinoti, kaip tai padaryti teisingai. Manau, kad mano darbai pasaulyje yra geriau matomi dėl to, kad aš pasirinkau būtent šią specialybę ir iš jos studijų gavau kažką naudingo.

Pasakoji apie dviejų skirtingų gyvenimų derinimo gerąsias puses, tačiau ar nėra neigiamų? Ar menas netrukdo studijoms?

Ne. Aš žinau tik tiek, kad jei studijuočiau kompiuterinę grafiką ir reikėtų tai daryti kiekvieną dieną, man nuo to pasidarytų bloga. Toks mano charakteris: laikau save išalkusį, išsiilgusį kompiuterinės grafikos, o išsiilgęs noriu tuo užsiimti. Darant tai kasdien, turi visą laiką domėtis, o tai labai atsibosta ir norisi kažko kito. Labai gerai žinau, kaip susikurti savo gyvenimo būdą, kaip visą laiką norėti kažką daryti ir tobulėti. Tai, beje, susiję ne tik su mokslais, bet ir su tuo, kad nesistengiu susirasti nuolatinio darbo kompiuterinės grafikos srityje. Tokį darbą turėjau ir jis man labai greitai atsibodo, nes kiekvieną dieną tekdavo dirbti tą patį – tai be galo įgrysta. Dabar man patinka būti laisvai samdomu: dirbu kai turiu noro ir man to reikia arba kai yra pasiūlymų, o paskui vėl turiu laiko sau, savo asmeniniams darbams ir apskritai gyvenimui. Viskas labai gražiai susidėlioja pagal mano charakterį.

Atrodo, jog kita išeitis galėtų būti nuolatinis darbas susijęs su visai kita veikla, pavyzdžiui informatika ar marketingu, šalia kurios būtų kūrybinė veikla.

Kiekvienas pasirenka pagal savo charakterį. Toks gyvenimas, apie kurį kalbėjau, turi ir neigiamų savybių. Visų pirma, nėra stabilumo. Kitas trūkumas tas, jog kartais per daug „verdi savo sultyse“. Kita vertus, priklausydamas tai industrijai irgi „verdi savo sultyse“. Na, aš darau taip ir kol kas man taip tinka, kai atsibos – darysiu kitaip.

Grįžtant prie studijų, kilo klausimas, kokios buvo priežastys, nulėmusios, jog pabaigęs informatiką įstojai į verslo vadybą?

Pirma, tai buvo labai gera galimybė ir aš ją išnaudojau. Antra, žinojau, kad magistrantūroje informatikos tikrai nebenoriu, užteko ir bakalauro. Iki bakalauro norėjau ieškot kažko panašesnio, kas sietųsi su mano grafika. Nusprendžiau, jog informatika bus arčiausiai, nors iš tikrųjų klydau. Tik paskui suvokiau, kad jei nesimokai to, kas susiję tiesiogiai, tai iš tiesų visai nesvarbu, ką mokaisi. Aš net sakyčiau, kad protinga studijuoti fotografiją arba netgi filosofiją: galbūt ji neturi tiesioginės naudos, tačiau vysto pasąmonę – tavo mentalitetas pradeda keistis ir visa kita taip pat tobulėja.

Idėja yra svarbiau nei technika?

Taip, būtent, aš irgi taip manau. Technika, ypač grafikoje, yra išmokstama. Kaip minėjau, viskas priklauso nuo kantrybės. Bet, kadangi visko yra daug, kyla klausimas, kaip padaryti kažką įdomaus. Man patinka apie tai mąstyti, galvoti, kaip sukurti ką nors įdomiai. Tai mane žavi, nes kompiuterinėje grafikoje, tikriausiai kaip ir daugelyje sričių, yra labai gerų darbų, daug profesionalų, o aš tarp jų esu tik pradedantysis. Deja, daugelis iš jų daro kažką labai paviršutiniško, dėl to automatiškai jie labai nuslopsta. Aš juos ignoruoju, daug kas juos ignoruoja. Savo darbuose stengiuosi išvengti sausumo: noriu, kad technika derintųsi su įdomumu, kad kūrinys būtų ne tik techniškai įspūdingas, bet ir visiems būtų įdomu jį pamatyti. Ypač dabar, kai visko labai daug ir viskas visiems neįdomu.

Papasakok, kas yra trimatis modeliavimas, nes daugelis gali įsivaizduoti, jog tu dirbi su „Photoshop“?

Dar blogiau: daug kas galvoja, kad čia yra piešimas. „Gerai moki piešt“, – man kartais sako. Tai yra visiškai klaidingas įsivaizdavimas. Tai, ką aš darau, yra virtualus modeliavimas. Labai panašu į, sakykim, molio dirbinių kūrimą, tik visa tai darai skaitmeniniu būdu, virtualiai. Aišku, piešimo yra, tačiau sakyčiau, kad tai daugiau ne piešimas, o tapymas, nes „Photoshop“ naudojamas modelių tekstūrai padengti. Trimatė grafika, apskritai paėmus, yra tai, kas šiuo metu naudojama filmuose, reklamose, žaidimuose. Iš tikrųjų, tos grafikos dabar labai daug. Ji yra visuose filmuose, netgi ne fantastiniuose, kuriuos žiūrint mums atrodo, kad jos nėra. Kodėl? Nes daugelį dalykų paprasčiau pataisyti naudojant šį būdą, nei iš naujo viską perfilmuoti. Yra netgi kompanijos, kurios save pristato kaip kuriančias nematomus efektus: tarkime, pakeičia kažkokio konkretaus elemento spalvą judančiame kadre, arba visą elementą apskritai. Tai labai plati sritis – jeigu užsiiminėji šiuo dalyku, gali pasirinkti ką konkrečiai nori daryti. Nėra taip, kad kuri trimatę grafiką ir tavo veikla apima viską. Jeigu modeliuosi grafikoje, gali būti įvairių elementų, pavyzdžiui, veikėjų arba aplinkos, automobilių, technikos modeliuotoju. Kiekviena sritis skaidosi į smulkesnes sritis.

Papasakok, kaip ir kada tu pradėjai modeliuoti?

Pradėjau jau prieš vienuolika metų. Pagrindinis dalykas, kuris tuo metu mane įkvėpė, buvo kompiuteriniai žaidimai. Man patiko žiūrėti jų video intarpus, buvo įdomu, kaip juos padaryti. Pradėjau tuo domėtis ir vėliau, dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje, priėjau prie modeliavimo. Tuo metu, aišku, buvo labai mažai medžiagos, tai buvo lyg savotiška egzotika. Dabar medžiagos labai daug ir tempas visiškai kitoks, nes ši sritis ilgainiui tapo labai paklausi, įdomi – ji labai greit auga ir dar augs.

Daugiau apie Andrių ir jo kūrybą rasite jo asmeninėje svetainėje ir socialiniame tinkle „Facebook“. Kitų ne mažiau įdomių VDU absolventų ir studentų istorijos – puslapyje „VDU – daugiau nei specialybė“.