Prof. V. Stravinskienė: „Laikas daug atima, bet dar daugiau duoda“
Vasario 27 dieną VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros profesorė Vida Stravinskienė šventė garbingą jubiliejų. Kalbiname sukaktuvininkę apie nueitą kelią, reikšmingiausius gyvenimo pasiekimus ir ateities planus.
Gerbiama profesore, tapote pirmąja VDU habilituota biomedicinos mokslų daktare. Kas Jus atvedė į šią sritį ir įkvėpė rinktis mokslinių tyrinėjimų kryptį?
Meilę gamtai ir žinių siekį turbūt lėmė šeima ir, kaip dabar madinga sakyti, aplinka. Gimiau Pakruojo rajone, Būčiūnų kaime darbščių, žemę ir gamtą mylinčių išbuožintų ūkininkų šeimoje. Tėvelis buvo aktyvus pokario rezistencijos dalyvis, mamytė, pokaryje netekus ūkio, įsidarbino miškų apsaugos sistemoje. Šeima patyrė represijų, buvo persekiojama, slapstėsi nuo ištrėmimo.
Nuo pat jaunystės labai domėjausi augalais ir gyvūnais. Nuo penkerių ravėjau miško sodmenis girininkijos daigyne, o nuo septynerių – miške pasodintas eglaites ir pušaites, kad žolės jų nenustelbtų. Būdama dešimties mokėjau skiepyti ir sodinti medžius, po sodybos liepomis „pasisėti“ baravykų ir raudonviršių sporų, o po kelių metų sulaukti pirmojo derliaus.
Man pasisekė, kad bendrojo lavinimo mokykloje biologijos mokytojai buvo savo srities profesionalai. Baigiant vidurinę mokyklą nebuvo abejonių ir svarstymų, kur mokytis toliau. Žinojau kokią specialybę rinksiuosi ir kurlink savo darbinę veiklą nukreipsiu. Studijuodama miškininkystę LŽŪU (dabar ASU), jau po pirmojo kurso buvau pakviesta į Lietuvos miškų mokslinio tyrimo institutą vasarą padirbėti mokslinėje ekspedicijoje, renkant eksperimentinę medžiagą mokslinei temai „Lietuvos pelkinių miškų biologinio produktyvumo tyrimai“, o baigus studijas gavau paskyrimą į tą pačią mokslo instituciją. Čia parengiau ir 1981 m. Maskvoje apgyniau savo pirmąją disertaciją, dalyvavau įvairiose mokslo programose ir projektuose. Savo pirmojoje darbovietėje išdirbau 21 metus. Vėliau buvau pakviesta dirbti į VDU.
Publikavote daug straipsnių, parašėte knygų. Koks mokslinio darbo etapas jus labiausiai džiugina?
Rašyti mokslinius straipsnius ir knygas tikrai smagu. Rašant mokslinius straipsnius, kurių skaičius jau perkopė 100, tiesiog malonu susisteminti, apibendrinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus, padaryti juos prieinamus kitiems tyrėjams. Knygas rašau savo studentams, kad jie turėtų iš ko pasisemti siekiamos specialybės teorinių žinių.
Ekologija dabar tapo madinga tema. Jums tai – mokslinių tyrinėjimų sritis. Kokia Jums atrodo Lietuva kaip mokslininkei: jaukus žalias kampelis, ar vis dėlto kraštas, kur gamtosaugai ir ekologijos problemoms skiriama per mažai dėmesio?
Į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo. Lietuva, palyginus su senbuvėmis Europos Sąjungos šalimis, iš tiesų vis dar yra jaukus žalias kampelis – kai kurios rūšys ir bendrijos, aptinkamos mūsų šalyje, Vakarų Europos šalyse yra negrįžtamai išnykusios arba labai retos. Turtinga Lietuvos biologinė įvairovė išliko dėl palyginti konservatyvios mūsų šalies saugomų teritorijų sistemos ir yra labai svarbi ekologiniam ES saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“. Tarptautinių pastangų dėka Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje bei visame pasaulyje, stabilizuota ir sumažinta XX a. antroje pusėje buvusi aplinkos tarša. Lietuvos nebepasiekia vadinamosios tolimosios teršalų pernašos ir rūgštieji lietūs iš Vakarų Europos šalių. Gerokai sumažėjusi didžiųjų miestų ir pramonės centrų aplinkos tarša. Pramonės įmonėse aktyviai diegiamos prevencinės aplinkosaugos priemonės, aplinkos kokybės vadybos sistemos bei švaresnės gamybos technologijos. Pasitaiko ir aplinkos pažeidimo atvejų, ekologinių avarijų, kai į aplinką patenka teršalų ar toksinių medžiagų, bet tie atvejai nėra dažni.
Jubiliejus – savotiškas atskaitos taškas, kai apžvelgiami nuveikti darbai ir dėliojamos gairės ateičiai. Ką laikote svarbiausiais savo gyvenimo pasiekimais ir kokius darbus planuojate nuveikti ateityje?
Laikas negrįžtamai atima iš mūsų visų minutes, valandas, metus. Atimdamas duoda daug – žinias, patirtį, draugus, kolegas, pažinimą ir pripažinimą. Nė nepajutau, kaip nuėjau gana ilgą gyvenimo atkarpą. Džiaugiuosi, kad mane visada supo draugiški, įdomūs ir geranoriški žmonės, o darbas visada teikė džiaugsmą, moralinį bei profesinį pasitenkinimą. Ypač esu laiminga nuo tada, kai buvau pakviesta dirbti į VDU Gamtos mokslų fakultetą, nes čia atsivėrė plačios galimybės susisteminti sukauptą ilgametę mokslinio darbo patirtį ir perteikti ją būsimiems aplinkotyros ir aplinkosaugos specialistams. Man būtų nekuklu vertinti savo gyvenimo pasiekimus. Turiu daug ateities planų, susijusių su pedagogine ir moksline veikla…
Kokio palinkėjimo labiausiai lauktumėte jubiliejaus proga?
Neužmigti ant laurų, kasdien sužinoti ką nors nauja ir tuo džiaugtis; nepamiršti, kad vis dar nėra nieko neįmanomo!
Dėkojame profesorei už pokalbį ir linkime, kad šie norai ir palinkėjimai išsipildytų!
Kalbėjosi Laura Barzdaitienė, nuotraukos – iš asmeninio archyvo.
