Pratęsta Jungtinės veiklos sutartis: auga Kauno mokslinis potencialas

625

Vasario 5 d. buvo pratęsta Jungtinės veiklos sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU).

Partnerystės tikslas – sudaryti palankias sąlygas verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimui, skatinti inovatyvių technologinių sprendimų kūrimą bei inovacijų diegimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, koordinuoti bendras intelektinės nuosavybės valdymo bei technologijų perdavimo veiklas.

„Siekdami kelti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu, šalies mokslininkai turi telkti pajėgas. Praėjusiais metais VDU, KTU, LSMU ir LEI įkūrė pirmąjį ir vienintelį Lietuvoje tarpinstitucinį mokslo fondą, o prieš savaitę jau buvo pristatyti pirmieji bendri mokslininkų įvairių sričių projektai. Tai puikus bendradarbiavimo pavyzdys, kuris padeda konkuruoti ir tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, šiuo metu Kauno universitetai yra daugiausiai laimėję ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon 2020“ projektų. Tikiuosi, kad Vytauto Didžiojo universitetas, kuris yra plačiausios aprėpties, praturtins šį bendradarbiavimą ir suteiks jam tarpdisciplininę dimensiją“, – pabrėžė VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė.

Per bendradarbiavimo laikotarpį partneriai įgyvendino ne vieną bendrą projektą. Pavyzdžiui, VDU, LSMU ir KTU partnerystės rezultatas – 2018 m. įgyvendintas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų fondo projektas „Sveikatos inovacijų vystymas holistinėse bendruomenėse: atvirųjų edukacinių aplinkų sukūrimas žinių integracijai (cHICOLab)“. Projekte sukurta kūrybos ir inovacijų laboratorijos „OpenLab“ vizija – tai edukacinė erdvė, skirta tarpdisciplininiams kūrybiniams sprendimams, kurie leidžia gerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Projektui vadovavo doc. dr. Lina Kaminskienė (VDU), dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė (LSMU) ir dr. Monika Petraitė (KTU).

Bendradarbiaujant KTU ir LEI mokslininkams buvo patobulinta inovatyvi, kompleksinė oro srauto greičio matavimo sistema. Projekto metu sukaupta patirtis bus sėkmingai panaudota kuriant inovatyvius ultragarsinius skaitiklius kartu su bendrove „AXIOMA Metering“. Kitas bendradarbiavimo projektas, kuriame dalyvavo LEI ir VDU mokslininkai, padėjo šioms institucijoms įsitraukti į tarptautinį konsorciumą ir pateikti paraišką Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon 2020“ projektui, kuris gavo Europos Komisijos finansavimą.

„Santakos“ slėnio akademinių partnerių veikla – geriausias Kauno mokslinio potencialo susitelkimo ir bendradarbiavimo pavyzdys. Labai vertiname šią partnerystę, o nuveikti bendri darbai rodo, kad judame teisinga kryptimi. Tik dirbdami išvien, kursime svarbias inovacijas, stiprinsime mokslo ir verslo sinergiją, skatinsime Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu. To pavyzdys – vienas iš dviejų CERN verslo inkubatorių Lietuvoje įsikurs būtent „Santakos“ slėnyje“, – teigė KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka.

Partnerių bendradarbiavimo reikšmingumu neabejoja ir LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas: „Tai išskirtinis atvejis, kai universitetai ir institutas sutelkia savo pajėgas bendriems moksliniams tyrimams, inovacijoms, plėtrai. Tikiuosi, kad tai dar plačiau atvers mokslino potencialo galimybes studentams, tyrėjams ir verslui“.

LEI direktorius dr. Sigitas Rimkevičius akcentavo, kad partnerių veikla ir ateities planai neapsiriboja Kaunu ar Lietuva: „Ši Jungtinės veiklos sutartis tarp Kaune veikiančių mokslo ir studijų institucijų suteikia didesnes galimybes sutelkti ir išryškinti Kauno miesto mokslinį potencialą bei būti stipresne atsvara sostinėje susikoncentravusiam Lietuvos mokslo potencialui. Bendradarbiavimas tarp partnerių padeda tiek kurti inovatyvius produktus ir technologijas, tiek stiprinti pozicijas Europos mokslinių tyrimų erdvėje“.

Kitame bendrame projekte LSMU ir VDU mokslininkai, vadovaujami Liudos Šinkariovos (VDU) ir dr. Ramūno Jokubkos (LSMU), ištyrė genetinių veiksnių įtaką rizikingam alkoholio vartojimui. Tyrimo metu naudojimui parengtas plačiai pasaulyje taikomas metodas, skirtas vertinti asmenybės bruožus, susijusius su rizikingu alkoholio vartojimu (SURPS). Tyrimo išskirtinumas – tyrinėjamos sąsajos tarp trijų reiškinių: genetinės predispozicijos, rizikingo alkoholio vartojimo ir asmenybės bruožų.

Mokslininkų teigimu, šis projektas bus naudingas ir rengiant tolesnius tyrimus, pavyzdžiui, tyrinėjant žmogaus elgesį, jo sąsajas su neurobiologiniais ir aplinkos veiksniais, kurie gali būti reikšmingi parenkant medikamentinį gydymą, tobulinant priklausomybių prevencijos ir reabilitacijos paslaugų sistemą ir t. t.

Bendrus ryšius efektyviai išnaudoja ir jėgas suvieniję VDU ir LEI tyrėjai – pavyzdžiui, viename projekte jie sukūrė universalią modeliavimo rezultatų neapibrėžtumo tyrimų metodologiją, tinkamą daugiamačių uždavinių analizei. Tokia metodologija taikoma vertinant pastatų energetinį efektyvumą, projektų riziką, tyrinėjant branduolinių įrenginių saugos modeliavimo rezultatų neapibrėžtumą ir kt. Projekto vadovai – prof. dr. Ričardas Krikštolaitis (VDU) ir dr. Virginijus Vileiniškis (LEI).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.