Vytautas Landsbergis
Garbės daktaras / Honorary Doctor (Suteiktas vardas 1991-09-18)
Profesoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo akto signatarui Vytautui Landsbergiui VDU Garbės daktaro regalijos įteiktos 1992 m.
Prof. V. Landsbergis – politikas, meno, muzikos, kultūros istorikas, publicistas ir visuomenės veikėjas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno žymaus lietuvių kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui.
Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune. Čia baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją (dabartinę Muzikos ir teatro akademiją) Vilniuje. 1952 m., dar studijuodamas ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėnesio. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultete, Vilniaus Pedagoginiame institute. 1969 m. apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. 1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“ apdovanotas Lietuvos TSR premija. 1988 m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ V. Landsbergis antrą kartą apdovanotas Lietuvos TSR premija. 1978–1990 m. – Lietuvos Muzikos Akademijos, kurioje 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją, profesorius.
1988 m. birželio 3 d. profesorius išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime – į jo Seimą ir Seimo Tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. Vytautas Lansbergis buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1989 m. kovo 26 d. išrinktas SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1989 m. rugpjūčio 6 d. Gotlando saloje (Švedija) kartu su Lietuvos ir išeivijos atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“, tuo padėdamas pagrindus Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui.
1990 m. kovo 11 d. Vytautas Landsbergis išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu – t. y. valstybės vadovu. 1990–1992 m. V. Landsbergis buvo vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų, o 1990–1991 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija jo promulguota bei paskelbta tų metų lapkričio 6 d. Be to, 1990–1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas.
1992 m. Vytautas Landsbergis išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Jis taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys. 1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m. Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. vėl dirbo Seimo delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Baltijos Asamblėją. Nuo 2003 m. – Tėvynės Sąjungos politikos komiteto pirmininkas, Prezidiumo narys. 2004 m. birželio 13 d. išrinktas Europos Parlamento nariu, o 2009 m. – antrai kadencijai.
Profesorius yra daugybės universitetų, tarp kurių – Čikagos Lojolos, Jeilio (Yale), Lietuvos teisės (dabar – Mykolo Romerio), Klaipėdos, Helsinkio, Sorbonos universitetų bei Lietuvos dailės akademijos garbės daktaras, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Kardifo universiteto (JK) garbės narys. V. Landsbergis ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, ligi šiol yra M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas, Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas, Tėvynės sąjungos prezidiumo narys. Nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.
Už savo akademinę, kultūrinę ir politinę veiklą Vytautas Landsbergis gavo ne vieną premiją ir apdovanojimą, tarp kurių paminėtina Norvegų tautos Taikos premija, Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas, Vokietijos Hermann-Ehlers-Preis ir Estijos Respublikos medalis už nuopelnus, Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinas, Lietuvos Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinas, Norvegijos Karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius, Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinas, UNESCO medalis už indėlį plėtojant demokratiją bei kovojant už žmogaus teises, Maltos ordino Nuopelnų ordino Didysis kryžius, Graikijos Garbės ordino Didžysis kryžius, Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstitucinis medalis, Gruzijos Šv. Georgijaus ordinas, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“. Už nuopelnus demokratijai, žmogaus teisėms ir Europos integracijai 2005 m. įteiktas vieningos Europos idėjos autoriaus Roberto Schumano apdovanojimas. Profesorius taip pat pelnė M. K. Čiurlionio fondo 2009 m. Lietuvos šviesuolio apdovanojimą.
Parengta pagal VDU bibliotekos informaciją.
