Paminėtos D. d‘Ercole-Lozoraitienės mirties metinės
Sausio 26 dieną Vytauto Didžiojo universitetas kvietė į renginius, skirtus pirmųjų a. a. Danielos d‘Ercole-Lozoraitienės mirties metinių paminėjimui.
Diplomato, Vilties prezidento Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) žmonos atminimą buvo galima pagerbti padedant gėlių Petrašiūnų kapinėse. Šį nepaprastą žmogų renginio dalyviai galėjo prisiminti VDU rektorate vykusioje atminimo popietėje. Tame pačiame pastate buvo atidaryta ir paroda, skirta D. d‘Ercole-Lozoraitienės atminimui. Visuomenės veikėjos mirties metinių minėjimą užbaigė šv. Mišios, vykusios Kauno Palaimintojo Arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčioje.
Pasaulis neteko D. d‘Ercole-Lozoraitienės prieš metus, 2010 m. gruodžio 23 d. Ši S. Lozoraičio (jaunesniojo) žmona, bendražygė, bendramintė paliko pėdsakus ir lietuviškoje žemėje. Ne vienas vyresnės kartos žmogus prisimena šaltą 1992–1993 m. žiemą, pirmuosius Lietuvos prezidento rinkimus ir šiltą bendravimą ne tik su kandidatuojančiu S. Lozoraičiu, bet ir su ponia Daniela.
D. d‘Ercole-Lozoraitienė kartu su vyru, Lietuvos Respublikos Nepaprastuoju ir Įgaliotuoju Ambasadoriumi, dalyvaudavo įvairių valstybių vadovų audiencijose, ne vienos šalies vyriausybės priėmimuose, jų ambasadų renginiuose. Dirbdami bei gyvendami Lietuvos ambasadose Vašingtone ar Romoje, priėmimus rengdavo ir Lozoraičiai. Ypatingai įsimintinos buvo Lietuvos Nepriklausomybės šventės, Vasario 16-osios minėjimai. Ne vienas kraštietis iš Lietuvos ar išeivijos lietuvis lankėsi D. ir S. Lozoraičių namuose. Čia šiltu žodžiu ir nuoširdžiu rankos paspaudimu buvo apdovanoti ir atvykusieji su turistine grupe.
Po vyro mirties D. d‘Ercole-Lozoraitienė širdimi ir darbais pasiliko Lietuvoje. Ji buvo aktyvi visuomenininkė, savo veiklos neafišuojanti mecenatė, kuri rūpinosi Lietuvos diplomatinės tarnybos, veikusios per visą šalies okupaciją, archyvais, biblioteka, jos pastatų išlikimu. Šios moters pasišventimas Lietuvai ir jos istorijai, žmogiškumas ir aktyvumas ilgai išliks žmonių atmintyje.
