Netekome prof. habil. dr. R. Ozolinčiaus

2250

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė liūdi netekusi mokslininko, Lietuvos mokslų akademijos nario eksperto prof. habil. dr. Remigijaus Ozolinčiaus, kurio tyrimai ir darbai paliko reikšmingą pėdsaką miškininkystės, miško ekologijos, ekosistemų tvarumo srityse.

Kaip praneša Miškų institutas, su velioniu galima atsisveikinti nuo balandžio 12 d. 11 val. adresu Liepų g. 1, Girionys, Kauno r. (aktų salėje). Urna išnešama balandžio 13 d., šeštadienį, 11 val. Šv. Mišios už velionį bus laikomos Vytauto bažnyčioje nuo 12 val. Kaune. Laidotuvės įvyks Romainių 2-osiose kapinėse.

Remigijus Ozolinčius gimė 1956 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos rajone. 1975 m. jis aukso medaliu baigė Tauragės 2-ąją vidurinę (dabar „Šaltinio“) mokyklą, o 1980 m. su pagyrimu baigė studijas Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete ir įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Botanikos institute mokslininkas apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją – čia jam suteiktas gamtos mokslų daktaro (1985 m.) ir habilituoto gamtos mokslų daktaro (1997 m.) laipsnis, o Vytauto Didžiojo universitete – docento (1997 m.) ir profesoriaus (2000 m.). Nuo 2004 m. R. Ozolinčius buvo Lietuvos mokslų akademijos narys.

Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo institute R. Ozolinčius dirbo jaunesniuoju (1980–1987 m.) ir vyresniuoju (1987–1997 m.) moksliniu bendradarbiu bei Miškų monitoringo sektoriaus vedėju (1989–1994 m.). Vėliau Lietuvos miškų institute jis dirbo direktoriaus pavaduotoju mokslui (1994–1997 m.), vyriausiu mokslo darbuotoju (nuo 1997 m.) ir direktoriumi (1997–2010 m.). Nuo 2010 m. R. Ozolinčius buvo direktoriaus pavaduotojas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC), o LAMMC filialo Miškų institute – direktorius; šias pareigas jis ėjo tol, kol nustojo plakti jo tauri širdis.

Biologijos mokslų profesorius R. Ozolinčius dėstė Vytauto Didžiojo (nuo 1995 m.) ir Aleksandro Stulginskio (nuo 1999 m.) universitetuose, vadovavo doktorantams, dalyvavo VDU Aplinkosaugos organizavimo bakalaurų ir magistrų diplominių darbų gynimo komisijose, VDU Ekologijos ir aplinkotyros bei Miškotyros (ASU) jungtinėse doktorantūros komisijose. Mokslininkas taip pat buvo įvairių tarybų ir kitų institucijų narys – dalyvavo Tarptautinės miško tyrėjų organizacijų sąjungos (IUFRO) Tarptautinėje taryboje, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiume, Miškų ūkio konsultacinėje taryboje prie Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio mokslo taryboje, LAMMC Miškų instituto bei LŽŪU Miškų ir ekologijos fakulteto tarybose.

R. Ozolinčius prisidėjo ir prie UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ (MAB, „Man and the Biosphere“), buvo jos Lietuvos komiteto pirmininko pavaduotojas ir narys. Miškininkystės specialistas taip pat redagavo arba dalyvavo ruošiant įvairius mokslinius leidinius – dirbo tarptautinio mokslinio žurnalo „Baltic Forestry“ vyr. redaktoriumi, dalyvavo mokslinių žurnalų „Miškininkystė“ (1994–1995 m., nuo 2002 m.), „Dendrologia Lithuaniae“ (nuo 2000 m.), „Vagos“ (nuo 2000 m.), “Mežzinātne” (latvių k., nuo 2000 m.) redakcinėse kolegijose. R. Ozolinčius buvo „Lietuvos žemės ūkio enciklopedijos”, leidinio „Lietuvos miškų metraštis. XX amžius“ (2003 m.), miškininkystės žurnalo „Mūsų girios“ ir laikraščio “Žaliasis pasaulis” redakcinių kolegijų narys.

Per savo trumpą, bet prasmingą gyvenimą R. Ozolinčius parašė per 150 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, daugiau nei 30 mokslo monografijų, vadovėlių, mokomųjų knygų. Tarp jam įteiktų apdovanojimų už mokslinę veiklą – medalis už geriausią studentų mokslinį darbą (1980 m.), parodos „Žmogus ir miškai“ I-ojo laipsnio diplomas (Maskva, 1988 m.), Britų Tarybos premija (1992 m.), LR Švietimo ir mokslo ministerijos premijos už mokslo populiarinimo darbus (2004, 2007 ir 2008 m.), Lietuvos mokslo premija (2004 m., kartu su L. Kairiūkščiu ir A. Juodvalkiu).

Šviesus atminimas išliks jį pažinojusių ir su juo ilgus metus dirbusiųjų atmintyje. Remigijus buvo didelės inteligencijos ir erudicijos asmenybė – aukščiausios kvalifikacijos specialistas, o kartu paprastas ir labai nuoširdus žmogus, mokantis išklausyti, padėti ir pradžiuginti, turintis stiprią valią ir kantrybę kūrėjas. Jis išėjo, bet liko Jo sukurtas tiltas, kuris mus jungs amžinai – Jo kilni širdis, prasmingi mokslo darbai, meilė mokslui, Lietuvos miškams ir žmonėms.

Dėkojame likimui, kad buvome ir dirbome kartu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.