Lietuvos ir Baltarusijos šiuolaikinės demografinės problemos

127

Prof. dr. Domantas Jasilionis, prof. dr. Vlada Stankūnienė (VDU Demografinių tyrimų centras)

 

Pagal dabartinius tempus, per artimiausius kelis dešimtmečius Lietuva gali tapti greičiausiai senstančia šalimi visoje Europoje. Emigracija, žemas gimstamumas ir kitos demografinės raidos problemos paskatino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkus ieškoti sprendimų, bendradarbiaujant su ekspertais iš kaimyninių šalių, kovojančių su tais pačiais iššūkiais – tik visai kitokiame politiniame ir socialiniame kontekste.

Per pastaruosius 20 metų labai pablogėjusi daugelio Rytų ir Vidurio Europos šalių demografinė situacija motyvuoja mokslininkus bendradarbiauti tarptautiniu mastu, tyrinėti demografinius procesus ir jiems skirtą viešąją politiką skirtingose šalyse. Viena iš aktualiausių tokių tyrimų krypčių – kaimyninių šalių, pasirinkusių skirtingus politinės ir socioekonominės raidos kelius, lyginamieji tyrimai.

Praėjusių metų pabaigoje vieną tokį tyrimą baigė VDU Demografinių tyrimų centras kartu su Baltarusijos mokslų akademijos Ekonomikos institutu – mokslininkai įvykdė projektą, kurio metu buvo lyginami demografiniai procesai Lietuvoje ir Baltarusijoje bei šių šalių pasirinkti viešosios politikos atsakai į juos.

Lietuvos tyrėjai užmezgė ryšius su Baltarusijos demografais, kurie paprastai orientuojasi į NVS šalių mokslinę erdvę, ir įtraukė juos į Europos Sąjungos mokslinio bendradarbiavimo tinklus. Tyrimai leido sukaupti labai aktualią ir unikalią mokslinę medžiagą. Remiantis ja, pasaulinėmis gerosiomis praktikomis ir tarptautiniu mastu pripažintais teoriniais apibendrinimais, atlikti lyginamieji demografiniai vertinimai, tarptautiniams mokslo leidiniams parengti straipsniai.

Demografinės raidos lyginimas parodė, jog, nors pastaraisiais metais abiejose šalyse vyko ir pozityvių pokyčių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ir tarptautiniame kontekste demografinė situacija ir jos prognozės išlieka nepalankios. Dėl didelių emigracijos rodiklių, gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai yra gerokai spartesni Lietuvoje. Tuo tarpu Baltarusijai, remiantis oficialia šalies statistika, būdingas net nedidelis migracinis prieaugis (nors neaišku, ar pilnai apskaitomi laikinai ar visam laikui į užsienį išvykę Baltarusijos piliečiai). Tai gerokai švelnina depopuliacinę situaciją.

Gimstamumo lygis neužtikrina kartų kaitos, tačiau mirtingumas – mažėja

Abiejose valstybėse jau porą dešimtmečių yra stebimas žemas, kartų kaitos neužtikrinantis gimstamumo lygis. Nors Baltarusijos ir Lietuvos politinė, socialinė ir ekonominė padėtis yra skirtinga, tačiau gimstamumo dinamika – labai panaši. Tiek sovietmečiu, tiek atgavus nepriklausomybę, šių šalių suminio gimstamumo rodiklio lygis ir pokyčiai buvo beveik identiški (1 pav.). XX a. dešimtajame dešimtmetyje kaimynių suminis gimstamumo rodiklis drastiškai mažėjo, o 2006–2015 m. – nuosekliai augo. Tai vyko nepaisant skirtingo politinio ir socioekonominio konteksto bei prieštaringų šeimos instituto ir viešosios politikos prioritetų pokyčių. Tarptautinė projekto komanda atliko išsamius skirtingai projektuojamos Baltarusijos ir Lietuvos šeimos politikos plėtros ir jos poveikio gimstamumui vertinimus.

Skirtingai nei Vakarų šalyse, Lietuvoje ir Baltarusijoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgą laiką mažėjo (vyrų) arba svyravo tame pačiame lygyje (moterų). Šis „sovietiniu“ mirtingumo modeliu vadinamas nukrypimas nuo mirtingumo mažėjimo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo truko apie penkis dešimtmečius. Nepalankius pokyčius lėmė didėjantis mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų bei darbingo amžiaus vyrų mirtingumo augimas dėl smurtinių ir su alkoholiu susijusių mirties priežasčių. Sovietmečiu vykusi mirtingumo krizė dar labiau pagilėjo devyniasdešimtųjų pradžioje, ypač paliesdama Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir visas tris Baltijos šalis. Reikšmingesnis ir sistemingesnis vidutinės gyvenimo trukmės augimas šiose šalyse vėl prasidėjo tik nuo praėjusio dešimtmečio antrosios pusės (2 pav.).

Reikia pastebėti, kad sovietmečiu Baltarusijos vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai buvo nežymiai aukštesni už Lietuvos. Situacija apsivertė XX a. dešimtojo dešimtmečio antrojoje pusėje, kai mūsų šalyje situacija sparčiai gerėjo, o Baltarusijoje buvo stebima stagnacija. Tačiau nepaisant spartaus ekonominio augimo ir reikšmingų politinių permainų (įstojimas į NATO ir ES), Lietuvos vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiai išgyveno dar vieną nepalankų periodą 2001-2007 metais. Baltarusijoje tuo pačiu metu buvo stebimos šių rodiklių pozityvių permainų užuomazgos, kurios leido vėl pasivyti Lietuvą (2 pav.).

Nuo 2007 m. vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimas yra spartesnis Lietuvoje – 2017-aisiais buvo užfiksuotos visų laikų rekordinės reikšmės: vyrų – pagaliau viršyta 70 metų riba (70,7 m.), o moterų – peržengta 80 metų riba (80,4 m.). Tai – atitinkamai 1,2 ir 1,4 metų didesni rodikliai nei Baltarusijoje. Vis dėlto, nepaisant pastarųjų dešimties metų pozityvių permainų, šie rodikliai tarptautiniu mastu išlieka labai nepalankūs, ypač vertinant vyrus, kurių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra net 8-9 metais trumpesnė nei daugelyje Vakarų Europos šalių.

1 pav. Lietuvos ir Baltarusijos periodinis suminis gimstamumo rodiklis

Tarp svarbiausių problemų – alkoholio vartojimas

Tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje, vidutinę tikėtiną vyrų gyvenimo trukmę labai veikia nesaikingas alkoholio vartojimas ir su alkoholiu susijusios mirtys – apsinuodijimai alkoholiu, alkoholinės kepenų ligos, smurtinės mirties priežastys. Projekto įgyvendinimo metu surengtame tarptautiniame seminare pristatytos įvairių šalių viešosios alkoholio politikos patirtys. Lietuvos ir Baltarusijos alkoholio kontrolės priemonių poveikio analizė rodo, kad pastaraisiais metais tai  lėmė spartų vyrų mirtingumo mažėjimą ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimą (Lietuvoje – nuo 2008 m., Baltarusijoje – nuo 2010 m.).

Tiek šiame projekte atlikti, tiek ankstesni tyrimai atskleidė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susiformavo zona, kurioje vyrauja aukštas mirtingumas dėl su alkoholiu susijusių priežasčių – tai didina Lietuvos vyrų mirtingumo rodiklius. Paaiškėjo, kad į šią grupę patenka Lietuvos-Baltarusijos pasienio savivaldybių gyventojai, žemesnio išsilavinimo, bedarbiai, gyvenantys mažuose miestuose, nevedę ar išsiskyrę vyrai.

Šiuolaikinius Lietuvos ir Baltarusijos amžiaus struktūros ir gyventojų senėjimo modelius iš esmės suformavo maži gimstamumo ir mirtingumo rodikliai, kurie, vykstant visuomenės modernizacijai, lėmė amžiaus struktūros perėjimą nuo jaunos populiacijos prie senos ir net labai senos. Papildomas svarbus Lietuvos gyventojų senėjimo veiksnys – intensyvi jaunimo emigracija, trunkanti jau apie tris dešimtmečius.

2 pav. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje

Ženkliai sumažėjęs gimstamumas lemia ir ateityje dar labiau lems smarkius gyventojų amžiaus struktūros pokyčius – spartų gyventojų senėjimą. Nors pagal daugelį rodiklių, kurie rodo populiacijos senėjimą, Europoje nelyderiauja nei Lietuva, nei Baltarusija, tačiau pagal proceso tempus, ypač artimiausių kelių dešimtmečių perspektyvoje, Lietuva priskiriama prie greičiausiai senstančiųjų visame žemyne. Baltarusijoje gyventojų senėjimo tempai lėtesni, tačiau prognozuojama, kad ateityje jie taip pat bus vieni sparčiausių Europoje.

Projekto metu buvo išanalizuotos Lietuvos baltarusių bei gimusių Baltarusijoje ir atvykusių į Lietuvą gyventojų amžiaus struktūros. Rezultatai labai įdomūs – paaiškėjo, kad Lietuvos baltarusių amžiaus struktūra labai sena, neturinti demografinio potencialo šios žmonių grupės išlikimui tolimesnėje ateityje. 2011 m. gyventojų surašymo duomenys rodo, kad Lietuvos baltarusių gretose labai mažai vaikų (0-14 metų – tik 3 proc., kai tarp lietuvių – 15,4 proc.) ir jauno amžiaus gyventojų (15-29 m. – 9,5 proc., tarp lietuvių – 21 proc.). Tuo tarpu didžiausią dalį sudaro vyresni nei 45-erių (72 proc., tarp lietuvių – 43 proc.). Be to, kaip rodo 2001 ir 2011 m. gyventojų surašymo duomenų palyginimas, Lietuvos baltarusiai ir toliau ypač sparčiai sensta.

Ieškant sprendimų – būtinas dėmesys šeimos ir sveikatos politikai

Itin aktualu ir toliau tęsti tyrimus šioje srityje – projekto rezultatai parodė, jog abi šalys susiduria su panašiais demografiniais iššūkiais ir ieško adekvataus, tyrimais grįsto viešosios politikos atsako. Atlikti palyginamieji demografiniai tyrimai yra įdomūs tiek regiono, tiek visai tarptautinei mokslo bendruomenei. Svarbu tai, kad lyginamas valstybes sieja panaši istorinė raida ir šiuolaikiniai demografiniai pokyčiai, tačiau skiria politiniai, socialiniai, ekonominiai procesai. Vertindami Lietuvos ir Baltarusijos demografinius pokyčius bei viešąją politiką, tyrėjai išryškino tolesnio bendradarbiavimo kryptis – didžiausią dėmesį kreipiant šeimos ir sveikatos politikos, senėjimo ir pasienio regionų demografinių arealų tyrimams.

Tarptautinį projektą „Baltarusijos ir Lietuvos šiuolaikinės demografinės problemos: variacijos, panašumai ir būdai pereiti į tvarią raidą” 2017-2018 metais vykdė VDU Demografinių tyrimų centras kartu su Baltarusijos mokslų akademijos Ekonomikos institutu. Projekto metu buvo organizuojami tarptautiniai mokslo renginiai, į tyrimus įtraukti žinomų mokslo institucijų atstovai, mokslininkai iš Federalinio gyventojų tyrimų instituto (Vokietija), Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos (Jungtinė Karalystė) ir Makso Planko demografinių tyrimų instituto (Vokietija).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.